Jis pakartojo, jog dabar gaminantiems vartotojams taikomas „net metering“ modelis nebus keičiamas į grynojo atsiskaitymo („net billing“).

„Jau turėjome pirmus pokalbius ir su rinkos dalyviais. Jeigu man pavyks įgyvendinti mano siūlomą viziją, tai galėsime siūlyti teisės aktų pakeitimus jau šių metų rudenį. Jei nepavyks sutarti dėl modelio, kuris būtų nežalingas gaminantiems vartotojams, nukelsime šitą klausimą toliau“, – BNS pirmadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

„Turime viziją, kaip tai būtų galima spręsti, bet pagrindinis principas ir esminė žinutė yra tai, kad tai tikrai neturi būti ir nebus daroma gaminančių vartotojų sąskaita. Tie, kurie investavo į saulės elektrines, jie turi būti ramūs, ir mes kertinių sprendimų nedarysime, kurie radikaliai keistų jų (vartotojų – BNS) modelį“, – teigė ministras.

Birželį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pranešė, jog nepriklausomi elektros tiekėjai pernai patyrė beveik 16 mln. eurų nuostolių aptarnaujant gaminančius vartotojus – daugiau, nei elektrą pasigaminantys asmenys sukūrė finansinės naudos (11 mln. eurų).

Reguliuotojas siūlo šiai vartotojų grupei įvesti papildomąją dedamąją arba numatyti, už kokią kainą tiekėjai iš gaminančių vartotojų elektrą supirktų.

„Viena iš minčių, kas ir buvo pristatyta VERT, ta apimtimi, kiek gaminantys vartotojai, prisideda prie elektros kainos rinkoje mažėjimo, tai tikrai galima suskaičiuoti, ta apimtimi galėtume ieškoti tam tikrų kompensacinių mechanizmų visos rinkos apimtyje, bet nesusifokusuoti į gaminančius vartotojus“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

Pirmadienį paskelbtoje šalies energetikos apžvalgoje TEA taip pat rekomenduoja Lietuvai didinti mokesčius iškastiniu kuru varomam transportui bei skatinti elektromobilių naudojimą.

Be kita ko, Lietuva raginama spartinti daugiabučių renovaciją, plėsti elektros tinklą, didinti elektros sistemos lankstumą, centralizuoto šilumos tiekimo efektyvumą ir diversifikavimą, nurodoma apžvalgoje.

Ž. Vaičiūnas teigė, jog, atsižvelgiant į finansines galimybes, palaikytų iniciatyvas didinti subsidijas elektromobilių įsigijimui privatiems asmenims.

Tuo metu elektros sistemos lankstumui bei paklausos ir pasiūlos valdymui, ministro teigimu, jau dabar skiriama daug dėmesio, suteikiant milijoninę paramą elektros kaupiklių įrengimui gyventojams ir verslui. 

„Esminis klausimas šių projektų įgyvendinimas, jau čia priklauso nuo pačių vystytojų“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

TEA vadovas Fatihas Birolis pirmadienį pagyrė Lietuvą dėl nutraukto energijos importo iš Rusijos, Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa, taip pat, jo teigimu, sparčiausios tarp organizacijos šalių atsinaujinančių išteklių plėtros

Vis dėlto agentūros vadovas paragino Lietuvą pasirūpinti didesniu pastatų efektyvumu, skirti daugiau dėmesio centralizuotam šildymui, taip pat stiprinti elektros tinklus bei sistemos lankstumą.