„Yra orientuojamasi į paskolų priemones, kad dabar būtų galima įmonėms mažiau mokėti, o po to jau 2030 metais, kuomet turėsime visą atsinaujinančios energetikos portfelį, tuos kaštus kompensuoti. Tai iš principo tikslas yra tinkamas ir geras, bet, manau, bus dar diskusijų Seime“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Tai svarbiausia, jeigu pramonė šitą iniciatyvą vertina teigiamai, tai manau, ją reikės palaikyti“, – pridūrė jis.
„Šita priemonė orientuota daugiau į tokį trumpalaikį sprendimą, kaip laikinai sumažinti tinklų tarifus, bet po to reikia tą paskolą atiduoti“, – aiškino ministras.
Ž. Vaičiūnas teigė, kad įgyvendinant prezidento pasiūlymą nacionalinis plėtros bankas ILTE galėtų teikti paskolas Elektros skirstymo operatoriui (ESO) arba „Litgrid“, o jos galėtų klientams taikyti mažesnį elektros tarifą.
„ILTE skolintų ESO arba „Litgridui“, o tuo tarpu jau jos galėtų su kiekvienu klientu turėti mažesnį tarifą. Bet čia yra tokia įstatymo nuostata, manau dar bus, kaip ir minėjau, diskusijų Seime“, – sakė ministras.
Ministras užsiminė, kad Energetikos ministerija taip pat rengia atskirus siūlymus, kurie sumažintų elektros kainą daug energijos vartojančiai pramonei.
„Jos (priemonės – BNS) orientuotos į galimybę sumažinti tarifą, tiek perdavimo, tiek skirstymo būtent pramonės įmonėms, bet ne kažkieno sąskaita, bet tiesiog skatinant didesnį elektros energijos vartojimą“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
„Tikslas yra, kad Lietuvoje mes turėtume didesnį elektros energijos vartojimą. Kuo daugiau vartojama, kuo daugiau pateikiama elektros, tuo ir visiems kitiems likusiems vartotojams, tame tarpe ir buitiniams, tarifas galėtų būti mažesnis“, – pridūrė jis.
Pasak Ž. Vaičiūno, prezidento ir ministerijos iniciatyvos viena kitą papildo.
„Šitos priemonės viena kitą papildo. Tai yra pramonei nauda, mes kalbame apie vieną–du centus, tokia apimtis. Kiekvienas centas yra labai reikšmingas, bet šitas priemones reikia vertinti kompleksiškai, visų priemonių kontekste“, – sakė ministras.
Prezidentas Energetikos įstatymo pataisomis siūlo Vyriausybei laikinai iki 30 proc. sumažinti valstybės reguliuojamą elektros kainos infrastruktūros dedamąją nebuitiniams vartotojams.
Skaičiuojama, kad tokioms kompensacijoms reikėtų apie 50 mln. eurų per metus.
Prezidento teigimu, šią laikiną priemonę būtų racionalu taikyti iki penkerių metų (iki 2031 metų) įmonėms, kurių leistina naudoti galia yra virš 500 kilovatų (kW) arba jos faktiškai suvartoja daugiau kaip 500 tūkst. kWh elektros per metus.
Grąžinti valstybei nepriemoką įmonės turėtų ilgiausiai per septynerius metus – iki 2038 metų.
Naujausi komentarai