- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos krovinių vežėjai ateityje privalės laikytis naujos Europos Sąjungos (ES) komandiruojamų darbuotojų darbo sąlygų ir apmokėjimo tvarkos.
ES Ministrų Tarybos posėdyje dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, jog Lietuvai pirmadienį nepavyko išsikovoti, jog šalies transporto sektoriui nebūtų taikoma keičiama komandiruojamų darbuotojų direktyva.
"Mes visą laiką siekėme, kad transporto sektorius būtų neįtrauktas į komandiruojamų darbuotojų sąrašą. Kadangi jis buvo įtrauktas, tai tas mums netiko, turint galvoje, kad mūsų transporto sektorius tikrai sudaro didžiulę BVP dalį ir, mūsų nuomone, yra reikalingas atskiras, specialus reglamentavimas, o ne komandiruojamų darbuotojų direktyva", - tvirtino L. Kukuraitis.
Anto jo, direktyva gali būti pradėta taikyti po 3-4 metų po jos įsigaliojimo - per šį laiką turi būti baigtos derybos dėl Mobilumo paketo, skirto viso ES kelių transporto sektoriaus reformai.
Tačiau Lietuvai pavyko iškovoti, jog tranzitiniai pervežimai nebūtų reguliuojami šios direktyvos.
"Mes kovojome, kad bent jau tranzitas per šalį nebūtų įtrauktas ir, atrodo, čia mums pavyko. Tuo tarpu visos kitos transporto rūšys bus traktuojamos kaip komandiruojami darbuotojai. Transporto dalis yra surišta su Mobilumo paketu, dėl kurio diskutuosime atskirai", - kalbėjo L. Kukuraitis.
ES Ministrų Taryba pirmadienį pasiekė susitarimą dėl komandiruojamų darbuotojų direktyvos reformos. Nuspręsta, jog užsienio šalyse laikinai dirbantiems darbuotojams turi būti mokamas priimančios šalies vidutinis atlyginimas, o komandiruotės laikas būtų apribotas iki 12 mėnesių su galimybe jį pratęsti dar šešiems mėnesiams.
Dabar EStaisyklės numato, kad į kitas šalis siunčiamiems darbuotojamsturi būti mokama minimali priimančios šalies alga, o komandiruotės laikas - neribojamas.
L. Kukuraičio teigimu, pirmadienį iš esmės nebuvo diskutuota dėl komandiruojamų darbuotojų atlyginimų ir nuspręsta, jog visiems užsienio šalyse dirbantiems žmonės turės būti mokamas bent vidutinis priimančios šalies atlyginimas.
"Atlyginimų klausimu praktiškai niekas nesileido į diskusijas. Mes bandėme kelti tą klausimą, bet atrodo, kad buvo kvalifikuota dauguma ir buvo palikta, kad komandiruojamiems darbuotojams turi būti taikomas vidutinis darbo užmokestis toje šalyje, kurioje yra komandiruojami. Dabar galioja minimalus, o šiuo atveju būtų vidutinis", - teigė ministras.
"Mūsų darbuotojams tai yra gerai. Klausimas dėl konkurencingumo, ar mūsų įmonės sugebės konkurencingai dalyvauti", - pridūrė L. Kurkuraitis.
ES Ministrų Tarybai pirmadienį pateikus savo poziciją dėl reformos, dėl galutinio susitarimo teksto turi susitarti Europos Parlamentas ir šalių narių ministrai.
Direktyva kelia pasipiktinimą Vakarų šalyse, ypač Prancūzijoje, Vokietijoje ir Austrijoje, kur vadinama "socialiniu dempingu", sukuriančiu nesąžiningos konkurencijos sąlygas darbo rinkoje.
Direktyvos reformai priešinasi Vidurio ir Rytų Europos šalys, iš kurių iš atvyksta dauguma pigesnių darbuotojų. Daugiausia iš šios direktyvos naudos gauna Lenkija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...