Valstybės kontrolei rekomendavus palengvinti kalbinių išteklių, skirtų DI sprendimams, prieinamumą, Darius Zailskas teigia, kad surinkti lietuvių kalbos žodynai ir įrašai leis DI išugdyti kompetenciją laisvai kalbėti ir atpažinti lietuvių kalbos žodžius.
„Esame numatę ir jau pradėję įgyvendinti 16 RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės – BNS) lėšomis finansuojamų projektų, bus investuota apie 26 mln. eurų pagal šituos projektus ir sukurti 23 lietuvių kalbos ištekliai“, – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje sakė viceministras.
Pasak jo, lietuvių kalbos ištekliai turėtų būti įdiegti iki šių metų pirmojo ketvirčio pabaigos.
„Mes surinksime žodyną į vieną vietą, tai yra į katalogus ir duomenų masyvus ir juos (...) atiduosime už dyką verslams, kad tie, kas nori, juos pasiimtų ir integruotų į savo dirbtinio intelekto sprendimus“, – teigė D. Zailskas.
Jo teigimu, nebus reguliuojami verslo naudojami IT sprendimai, svarbiausia – jiems suteikti prieigą prie teisingų lietuviškų žodžių, kurių šiuo metu DI trūksta labiausiai.
„Dirbtinio intelekto strategiją planuojame užbaigti iki kitų metų pradžios, o skaitmeninę darbotvarkę, kuri bus nuo 2024 iki 2030 metų, planuojame baigti iki kitų metų antrojo ketvirčio ir ją pateikti Vyriausybei, o Seime ji turėtų būti tvirtinama metų gale“, – sakė D. Zailskas.
Ministerija BNS perduotame komentare teigė, kad lietuvių kalbos ištekliai leis kurti tokius DI tokius sprendimus kaip šnekos atpažinimas ir sintezė, kurie pagerins kasdienes paslaugas sveikatos apsaugos, švietimo, viešajame bei kituose sektoriuose.
Atlikusi auditą dėl DI valdymo viešajame sektoriuje Valstybė kontrolė praėjusių metų gegužę skelbė, jog kalbinių išteklių plėtrai skirtas 42,35 mln. eurų finansavimas, tačiau projektai vėluoja, be to, kuriant tokius išteklius svarbus jų prieinamumas ugdant specifines DI kompetencijas.
Anot ministerijos, 42,35 mln. buvo numatyta 2021–2026 metams. 2023 metais ministerija subūrė DI ir lietuvių kalbos ekspertų grupę ir remdamasi jos vertinimais patikslino visų projektų techninius reikalavimus ir biudžetus taip sutaupydama 11,34 mln. eurų.
Ministras Edvinas Grikšas interviu BNS pernai lapkritį teigė, kad Lietuvoje apie 9 proc. įmonių naudoja dirbtinio intelekto sprendimus, kai ES vidurkis yra 14 proc. Tuo metu Lietuvos produktyvumas siekia tik 50 proc. ES vidurkio, todėl iki 2030 metų tikslas yra pasiekti 90 procentų.
Tarptautinės profesinių paslaugų bendrovės EY („Ernst & Young Baltic“) atliktas tarptautinis tyrimas rodo, kad įmonės, kurios derina DI įrankių diegimą su darbuotojų mokymu ir vadovų palaikymu, gali pasiekti iki 40 proc. didesnį darbo našumą, tačiau tik 5 proc. darbuotojų DI naudoja siekdami iš esmės pakeisti darbo procesus ir padidinti produktyvumą.
BNS rašė, kad ministerija išdalys 10 mln. eurų Vidurio ir vakarų Lietuvos labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuriančioms DI produktus ar sprendimus.
Lietuvos konsorciumas 2025 metais taip pat laimėjo 65 mln. eurų kofinansavimą naujam DI technologijų vystymo centrui „LitAI“. Tai bus vienintelė tokio masto DI gamykla Baltijos šalyse, o bendra projekto vertė sieks 130 mln. eurų.
Naujausi komentarai