Kol Lietuvoje dar tik svarstomos naujos atominės elektrinės statybų galimybės, Suomija jau baigia galingiausio pasaulyje reaktoriaus statybas ir rengiasi statyti dar bent vieną. Šalis neslepia – viskas dėl siekio būti nepriklausomiems nuo išorės energijos tiekėjų.

Svarbiausia – nepriklausomybė

Nuolatinį elektros badą jaučianti Suomija šiuo metu stato jau penktąjį reaktorių, kartu jau pradėtos studijos dėl šeštojo. Penktasis reaktorius statomas šalia jau veikiančių dviejų Olkilouto atominės elektrinės blokų.

Šaliai, kurioje elektros poreikis nuolat auga, naujieji reaktoriai yra galimybė ne tik pasigaminti pigios elektros energijos, bet ir būti nepriklausomiems nuo importuojamos energijos. Šiuo metu Suomija importuoja beveik 14 proc. per metus jai reikalingos elektros. Daugiausia tai rusiška elektra, nors yra galimybė pirkti ir iš Švedijos. Tačiau iš šios kaimynės elektrą suomiai perka tik gausiais kritulių metais. Tuomet Švedijos hidroelektrinės pagamina pigesnės nei rusiškos perteklinės elektros.

"Šiuo metu mums palanku pirkti elektrą iš Rusijos, tačiau svarbiausia mums nebūti priklausomiems nuo vieno šaltinio", – energetinės nepriklausomybės būtinybę pabrėžė "Teollisuuden Voima Oyj" (TVO) grupės, valdančios Olkilouto atominę elektrinę, prezidento patarėjas Veijo Ryhanenas.

Poreikis auga

Suomijai tiesiog būtina statyti naujus reaktorius, jei metams bėgant šalis nenori tapti vis  priklausomesnė nuo rusiškos ar švediškos elektros. Pernai Suomija sunaudojo per 90 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos (beveik devynis kartus daugiau nei Lietuva). Kasmet elektros suvartojimas šalyje ūgteli 1–1,5 proc. Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų elektros poreikis Suomijoje išaugs iki 118 TWh per metus. "Štai kodėl mums reikalingi nauji reaktoriai", – sako V.Ryhanenas.

Pasak jo, elektros energijos poreikis auga tiek dėl popieriaus, medienos, metalo pramonės plėtros, tiek dėl gyventojų, kurie namuose naudoja vis daugiau elektros prietaisų. Vien naujasis 1600 megavatų (MW) galingumo Olkilouto reaktorius per metus pagamins apie 13 TWh elektros energijos. Jis jau dabar tituluojamas galingiausiu pasaulio reaktoriumi.

Milijardai investicijų

TVO į penktąjį Suomijos reaktorių investuos 3 mlrd. eurų (10,35 mlrd. litų). V.Ryhanenas tikino, kad TVO su elektrinę statančiu "Areva" ir "Siemens" konsorciumu yra pasirašiusi fiksuotos kainos sutartį, taigi projektas jo operatorei bėgant metams nepabrango. Reaktoriaus statybos Olkiloute pradėtos dar 2005 m. Anksčiau planuota, kad statybos bus baigtos kitąmet, tačiau dabar darbus planuojama baigti 2011-aisiais. Teigiama, kad reaktoriaus statybos užtruko, nes po Černobylio katastrofos Europoje buvo sustojusi atominės energetikos plėtra, tad grandioziniam projektui buvo nepakankamai pasirengusi tiek pramonė, tiek specialistai.

Šiais metais Suomija apsisprendė statyti dar vieną 1000–1800 MW galingumo reaktorių. Kol kas nėra apsispręsta nei dėl tikslios vietos, nei, kas bus operatorius. Tarp pretendentų TVO bei dar dvi kompanijos, jos iki 2010 m. turi parengti galimybių studijas. Tuomet šalies vyriausybė apsispręs dėl to, kam ir kiek suteikti licencijų statyti ir valdyti būsimąjį jau šeštąjį šalies reaktorių. Planuojama, kad investicijos į šeštąjį reaktorių gali būti dar didesnės ir siekti 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. litų).

Šiuo metu Suomijoje veikia keturi reaktoriai, du JAV gamintojo Olkiloute ir du rusiški Lovisa vietovėje. Visi jie paleisti dar 1977–1982 m. Kadangi reaktoriaus eksploatavimo laikas – 60 metų, jie turės būti uždaryti apie 2040-uosius. Taigi jau netrukus šalis turės spręsti naujų energijos gamybos pajėgumų klausimą.

Kaina – derybų klausimas

Kiek gali kainuoti planuojama naujoji atominė elektrinė Lietuvoje, specialistai tvirtai atsakyti kol kas nesiryžta. Daug kas priklausys nuo pasirinktų reaktorių galingumo, skaičiaus, bei, kaip aiškina "Lietuvos energijos" Branduolinės energetikos departamento strateginio planavimo vadovas Tadas Matulionis, nuo susitarimų su reaktorių gamintojais. Jis neatmeta, kad ir mūsų atveju galėtų būti pasirašyta fiksuotos reaktoriaus statybos kainos sutartis. "Visa tai derybų klausimas", – aiškino pašnekovas.
Anksčiau skelbta, kad Lietuvoje planuojama statyti 3400 MW galingumo atominė elektrinė gali kainuoti apie 22 mlrd. litų.

Poveikio aplinkai vertinimas numato, kad šalia Drūkšių ežero gali iškilti 3200 MW galingumo elektrinė. Jei būtų planuojama statyti 3400 MW galingumo jėgainę, tektų papildomai investuoti į aušinimo sistemas, nes Drūkšių ežero vandens šiems procesams nebepakaktų. Olkilouto atominė elektrinė yra ant jūros kranto, tad aušinimui naudojamas jūros vanduo.

Atliekas saugo po žeme

Vienas svarbiausių klausimų, kuriuos turi išspręsti šalys, turinčios atomines elektrines, – radioaktyvių atliekų saugojimas. Suomija, kaip ir Švedija, tiek radioaktyvias atliekas, tiek panaudotą kurą apsisprendė saugoti uolienose, iškastose šachtose. Šiuo metu Olkiloute visiškai įrengta ir naudojama žemo bei vidutinio radioaktyvumo atliekų saugykla, esanti maždaug 100 m gylyje. Jos pakaks šiuo metu veikiantiems dviem Olkilouto elektrinės reaktoriams, naujajame atsirasiančioms atliekoms teks išplėsti saugyklą.

2004 m. Olkiloute pradėta statyti panaudoto kuro saugykla. Ją planuojama baigti iki 2020-ųjų. Saugyklų rūsiai bus įrengti 400 m gylyje, į juos ves daugiau nei 4 km ilgio tuneliai. Į elektros tarifą yra įskaičiuota kaina už radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir saugojimą. Sukauptos lėšos kaupiamos specialiame fonde. Šiuo metu jame sukaupta jau per 1,6 mlrd. eurų.

Lietuva žemo ir vidutinio radioaktyvumo atliekas ketina saugoti antžeminiame kapinyne, kuris bus statomas visai šalia Ignalinos atominės elektrinės. Panaudotas kuras kol kas saugomas laikinose saugyklose – konteineriuose. Ilgalaikio saugojimo klausimas iki šiol neišspręstas.

Energija ir galia

Megavatas (MW) – galios matavimo vienetas, lygus tūkstančiui kilovatų arba milijonui vatų.
Gigavatas (GW) – galios matavimo vienetas, lygus milijonui kilovatų.
Teravatas (TW) – galios matavimo vienetas, lygus milijardui kilovatų.
Teravatvalandė (TWh) – energijos matavimo vienetas, lygus milijardui kilovatvalandžių.

Atominės elektrinės pasaulyje

Šalis Veikiančių reaktorių skaičius Bendra reaktorių galia, MW

Argentina 2 935
Armėnija 1 376
Belgija 7 5824
Brazilija 2 1795
Bulgarija 2 1906
Kanada 18 12589
Čekija 6 3538
Suomija 4 2696
Prancūzija 59 63260
Vokietija 17 20339
Didžioji Britanija 19 10222
Vengrija 4 1755
Indija 17 3779
Japonija 55 47587
Lietuva 1 1185
Meksika 2 1360
Kinija 11 8572
Pakistanas 2 425
Rumunija 2 1308
Rusija 31 21743
Slovakija 5 2034
Pietų Afrika 2 1800
Pietų Korėja 20 17454
Ispanija 8 7450
Švedija 10 9034
Šveicarija 5 3220
Nyderlandų Karalystė 1 482
Ukraina 15 13107
JAV 104 100322
Taivanas 6 4921

Iš viso pasaulyje yra 439 veikiantys reaktoriai. Šiuo metu statomi dar 34. 7 reaktoriai pradėti statyti Rusijoje, 6 – Indijoje, 5 – Kinijoje, 3 – Pietų Korėjoje, po 2 – Taivanyje, Ukrainoje, Bulgarijoje, po 1 – JAV, Pakistane, Irane, Japonijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Argentinoje.