Milijardai iš dangaus nekrenta, juos reikės grąžinti

Išlaidauti reikėtų protingai

Pasak Lietuvos banko ekspertų, itin svarbu racionaliai, apgalvotai, tikslingai ir pagrįstai leisti viešąsias lėšas tiek trumpalaikiam ekonomikos skatinimui, tiek ilgesnio laikotarpio investicijoms, tokioms kaip 6,3 mlrd. eurų Ateities ekonomikos DNR planui.

"Raginame labai atsakingai žiūrėti į priemones, kurios tvirtinamos DNR plane, nes, mūsų nuomone, greitis, skubėjimas, vertimasis per galvą nėra būtinybė. Geriau lėšų skirti projektams, kurie perėję kaštų ir naudos analizę, kurie gali sukurti pridėtinę vertę, orientuotą į ateitį", – teigė V.Vasiliauskas.

Raginame labai atsakingai žiūrėti į priemones, kurios tvirtinamos DNR plane, nes, mūsų nuomone, greitis, skubėjimas, vertimasis per galvą nėra būtinybė.

Vadinamajam gaisrų gesinimui atslūgus, ilgalaikių investicijų pagrindinis kriterijus turėtų būti nebe greitis, o projektų kokybė.

"Mūsų pagrindinė žinutė yra, kad papildomi pinigai turi būti skirti projektams, kurie būtų orientuoti į ateitį. Panašu, kad šiuo metu papildomai skatinti ekonomiką nėra pirmos būtinybės", – mano V.Vasiliauskas.

Vienkartinės pravalgomos išmokos gali būti reikalingos kritiniu metu, tačiau šios priemonės negali tapti ilgalaikės, nes nepadeda spręsti įsisenėjusių problemų, tokių kaip mažas darbo našumo augimas, visuomenės senėjimas ar regioninė atskirtis. Žmogiškasis kapitalas, t.y. išsilavinę ir tinkamų įgūdžių turintys žmonės, yra esminis veiksnys transformuoti ekonomikai, duosiantis didžiausią grąžą ilguoju laikotarpiu. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos banko analitikai, būtent šiai krypčiai tenka mažiausia Ateities ekonomikos DNR plane numatomo finansavimo dalis – 757 mln. eurų, t.y. beveik tris kartus mažiau nei investicijoms į infrastruktūrą, kuriai numatyta skirti 2 mlrd. eurų. Į skaitmeninės ekonomikos plėtrą numatoma investuoti 1,4 mlrd., į inovacijas – beveik 1 mlrd. ir į prieš klimato kaitą skirtoms priemonėms bei energetikai – 927 mln. eurų.

Atkreipiamas dėmesys, kad ne ką mažiau svarbu pasirengti ir tinkamai įdarbinti ateinančias naujas ES paramos lėšas. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų dotacijų, taip pat prireikus valstybė galėtų pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų. Kad šios progos nepraleistume, centrinio šalies banko pastebėjimu, Lietuva turėtų parengti ambicingą reformų planą ir užtikrinti, kad lėšos būtų skiriamos produktyvioms sritims, siekiant kurti tvarią ir konkurencingą šalies ekonomiką.

Skolinimąsi irgi reikia suvaldyti

Centrinio banko vadovo teigimu, planuojant ilgalaikes investicijas ekonomikai transformuoti ir įsisenėjusioms problemoms spręsti, viskas turi būti daroma turint aiškią strategiją, kaip bus suvaldyta sparčiai didėjanti valstybės skola.

"Dabar taikomos įvairios pagalbos priemonės, o tai savaime susiję su valstybės skolos didėjimu. Šiuo metu turime didžiausią skolą. Bet tai natūrali situacija, atsižvelgiant į tai, kokios lėšos buvo numatytos skirti ir kokios buvo skirtos. Skolinimasis, jo mastai – tikrai dideli", – akcentavo V.Vasiliauskas.

Jei valstybės skola didėja, ekonomikos augimas mažėja – tada viešųjų finansų sumos, kurios skiriamos skolai aptarnauti, didėja ir paprasčiausiai kitoms sritims lieka mažiau pinigų.

Jis priminė, kad labai svarbu turėti planą, kaip mes planuojame išeiti iš dabartinės situacijos.

"Didėjanti skola mažina manevro laisvę ateityje ir kai tavo skola artėja prie 50 proc., o skirtumas nuo Mastrichto kriterijaus yra tik 10 proc. punktų, jau sunku nuspėti, kaip į tai ateityje bus sureaguota", – tvirtino Lietuvos banko vadovas.

V.Vasiliauskas įsitikinęs, kad valstybės skola turėtų rūpėti kiekvienam gyventojui: "Tai viešųjų finansų dedamoji. Jei valstybės skola didėja, ekonomikos augimas mažėja – tada viešųjų finansų sumos, kurios skiriamos skolai aptarnauti, didėja ir paprasčiausiai kitoms sritims lieka mažiau pinigų. Lygiai taip pat, kaip su šeimos finansais: jei pasiskolini, atitinkamai pasikeitus situacijai (ypač jei palūkanos padidėja), skiriamų šeimos finansų dalis skolai grąžinti ir palūkanoms mokėti yra didesnė. Tada privalai mažinti kitas savo išlaidas."

Vitas Vasiliauskas. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Skolos pažeidžiamumas

Vertinant skolos ir fiskalinį tvarumą, Lietuvos banko atstovų teigimu, svarbu atsižvelgti ne tik į skolos apimties, bet ir kitus rodiklius, rodančius galimą skolos pažeidžiamumą. Europos Komisija šiemet paskelbė, kad vienas svarbiausių veiksnių yra įvairūs skolos struktūros aspektai. Vertinama, kad rizika skolos tvarumui yra mažesnė, jeigu didesnė skolos dalis yra denominuota vietos valiuta (mažesnė rizika dėl valiutų kursų svyravimų), tenka vietiniams kreditoriams (mažesnė rizika dėl kapitalo pasitraukimo), yra išleista fiksuotosiomis palūkanomis ir ilgesnio termino (mažesnė rizika refinansuojant skolą).

Šiuo metu didžioji dalis Lietuvos skolos yra eurais, beveik visa skola yra fiksuotosiomis palūkanomis, o trumpalaikės skolos dalis maža – tai didina atsparumą galimiems sukrėtimams. Tad tik santykinai didelė skolos dalis, tenkanti užsienio kreditoriams (75 proc.), vertintina kaip didesnį pažeidžiamumą rodantis rodiklis.

Tvarumui svarbūs ir turimi neapibrėžtieji įsipareigojimai (tie, kurie neįtraukiami į valdžios sektoriaus deficitą arba skolą, tačiau gali atsirasti įvykus konkrečiam įvykiui, pavyzdžiui, suteiktos valstybės garantijos) ir veiksniai, rodantys disbalansus ekonomikoje, ypač susijusius su finansų sektoriaus ir išorės sektoriaus stabilumu. Šie veiksniai veikia tvarumą todėl, kad valstybių skolų krizės dažnai susijusios su bankų krizėmis (jos reikšmingai didina deficitus dėl valstybių pagalbos bankų sektoriui, didina šalies kredito riziką) ir kapitalo srautų svyravimais (staigus kapitalo pasitraukimas apriboja galimybes skolintis). Todėl, pastebi Lietuvos bankas, vertinant skolos tvarumą, svarbu stebėti ir besiformuojančius disbalansus ekonomikoje: jie lemia didėjančius rizikos priedus ir su tuo susijusius finansavimosi sunkumus, o pasitvirtinus rizikai – didesnį deficitą ir atitinkamai skolinimosi poreikį. Iki pandemijos pradžios dauguma Lietuvos ekonominių ir finansinių rodiklių didesnių disbalansų nerodė.

Planai dideli, pinigai maži

Dėl COVID-19 pandemijos blogėjusi ekonominė padėtis ir fiskalinės priemonės, kurios buvo įvestos siekiant sušvelninti pandemijos poveikį, šiais metais reikšmingai didins Lietuvos valdžios sektoriaus deficitą ir skolą. Vyraujant dideliam neapibrėžtumui dėl pandemijos plitimo bei trukmės ir dėl to galimo fiskalinio atsako dydžio, viešųjų finansų padėtis ir artimiausiais metais gali būti prastesnė, nei šiuo metu tikimasi.

Valdžios sektoriaus balansas pirmąjį pusmetį blogėjo. Nors antrojo ketvirčio duomenų dar nėra, jau pirmojo ketvirčio duomenys rodė, kad valdžios sektoriaus biudžeto išlaidos per metus paaugo gerokai daugiau nei pajamos – atitinkamai 15 ir 6,3 proc. Didžioji dalis šio augimo sietina su 23 proc. padidėjusiomis socialinėmis išmokomis. Pirmaisiais metų mėnesiais šį didėjimą daugiausia lėmė augusios pensijos ir vaiko pinigai, tačiau kovo viduryje paskelbus karantiną reikšmingai ūgtelėjo nedarbo ir ligos išmokos, pradėtos mokėti vaikus prižiūrintiems tėvams. Antrąjį ketvirtį prastėjusi ekonominė padėtis ir mokesčių atidėjimas blogino pajamų surinkimą, o valdžios patvirtintos atsako pandemijai priemonės didino išlaidas. Valdžios sektoriaus išlaidos didėjo ir dėl kartu su biudžetu priimtų pakeitimų, pavyzdžiui, padidintų vaiko pinigų, vienkartinių išmokų pensininkams ir kt.

Finansų ministerijos duomenimis, 2020 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais daugiausia dėl mokesčių atidėjimų valstybės biudžeto pajamų planas neįvykdytas – surinkta 13,9 proc. mažiau pajamų, nei planuota. O pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos, labiausiai mokesčių surinkimas nuo plano atsiliko balandį – surinkta tik 67,5 proc. planuotų pajamų. Nors visų pagrindinių mokesčių surinkimo planas nebuvo įvykdytas, daugiausia prie tokio rezultato prisidėjo nesurinkti vartojimo mokesčiai – sausio–rugpjūčio mėnesiais neįvykdyta net 19 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) plano. Po karantino atsigaunančių COVID-19 paveiktų įmonių apyvartoms artėjant prie praėjusių metų lygio, mažiau pajamų gaunama dėl atidėtų mokesčių mokėjimų – tebesitęsiant ekstremaliai padėčiai, įmonės rugpjūtį vis dar naudojosi galimybe mokėjimus atidėti. Sausio–rugpjūčio mėnesiais pelno mokesčio surinkta 12 proc., akcizų – 4,6 proc., o gyventojų pajamų mokesčio – 7,2 proc. mažiau, nei planuota.

Lietuvos banko prognozės šviesėja

Šių metų Lietuvos ekonomikos apžvalgą pristatęs centrinio banko vadovas paaiškino, kodėl pirmojo pusmečio BVP prognozės reikšmingai padidintos (dabar manoma, kad šiemet BVP turėtų sumažėti 2 proc., o pagal birželį skelbtą palankiausią scenarijų buvo numatomas 7 proc. kritimas). Mūsų ekonomika kol kas patyrė santykinai nedidelį nuostolį. Nepaisant pavasarį įvestų gana griežtų karantino priemonių, kuriomis buvo apribota dalis ekonominių veiklų, Lietuvos ekonomikos krytis šių metų antrąjį ketvirtį buvo vienas mažiausių ES – per metus BVP sumažėjo 4 proc.

Greta pagrindinio ekonomikos raidos scenarijaus buvo parengti ir du alternatyvūs scenarijai – atšiaurusis ir palankusis.

O kokios ateities prognozės? Numatoma, kad ekonomika ims augti jau 2020 m. antrąjį pusmetį ir prieš krizę stebėtą lygį pasieks 2021 m. Esant mažesniam ekonomikos kryčiui šiemet, kitąmet taip pat numatomas mažesnis ekonomikos augimas, nei anksčiau prognozuota, – 2021 m. BVP turėtų padidėti 3,1 proc. Prognozės sudarytos remiantis prielaida, kad pasaulyje ir Lietuvoje gali atsirasti naujų COVID-19 židinių, bet griežtų viruso suvaldymo priemonių, tokių kaip visuotinis karantinas, iš esmės pavyks išvengti. Numatoma, kad medicininis sprendimas kovai su virusu bus rastas ir pasieks plačiąją visuomenę ne anksčiau nei 2021 m., tad iki tol spartesnį ekonomikos augimą ribos didelis epidemiologinis ir ekonominis neapibrėžtumas.

Greta pagrindinio ekonomikos raidos scenarijaus buvo parengti ir du alternatyvūs scenarijai – atšiaurusis ir palankusis. Atšiauriajame scenarijuje daroma prielaida, kad 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. pradžioje epidemiologinė padėtis pasaulyje stipriai pablogėja. Reaguodami į šią situaciją, politikos formuotojai pagrindinėse pasaulio ekonomikose vėl įveda ekonominės veiklos apribojimų, tačiau ne tokių griežtų kaip šių metų pavasarį.

Taip pat daroma prielaida, kad nors 2021 m. viduryje atsiras medicininis sprendimas viruso plitimui sustabdyti, jo taikymas nebus iš karto veiksmingas, be to, išaugus nemokumų skaičiui, pablogės finansinės sąlygos, o užsienio paklausa 2021 m. pradžioje nustos augti. Pagal šį scenarijų Lietuvos ekonomikos aktyvumas imtų sparčiau didėti tik 2021 m. antrąjį pusmetį. Tokiu atveju bendras BVP krytis šiemet siektų –2,4 proc., o kitąmet BVP nepasikeistų.

Palankiajame scenarijuje daroma prielaida, kad po šiuo metu stebimo užsikrėtimų virusu skaičiaus šuolio daugelyje pasaulio regionų epidemiologinė situacija stabilizuojasi, tad didesnių ekonominės veiklos suvaržymų neprireiks, o medicininis sprendimas, kuris atsiras 2021 m. viduryje, pasirodys esantis veiksmingas. Įmonių ir namų ūkių pasitikėjimo rodikliai ims gerėti, o pasaulio ekonomikai atsigaunant ims švelnėti ir finansavimo sąlygos. Remiantis šiuo scenarijumi, BVP krytis šiemet siektų tik 0,2, o kitąmet ekonomikos augimas paspartėtų iki 5,0 proc. Pagal palankųjį scenarijų ekonomika prieš krizę stebėtą lygį pasiektų dar šiemet, o pagal atšiaurųjį – tik 2022 m.