Suvažiavime priimtoje rezoliucijoje savivaldybių vadovai ir tarybų nariai ragina Seimą keisti ydingą savivaldybių vadovų atlygio sistemą ir ateityje sukurti konkurencingas sąlygas vietos savivaldos lygmeniu pritraukti kuo aukštesnės kvalifikacijos ir kompetencijos asmenų.
Rezoliucijoje pažymima, kad, nuo 2023 m. įsigaliojus naujam vietos savivaldos modeliui ir merui tapus vykdomąja institucija, žymiai išaugo jo atsakomybės, pareigos, darbo krūvis ir vykdomų funkcijų apimtis. Nuo to laiko atlyginimai viešajame sektoriuje nuosekliai kilo, tačiau merų darbo užmokestis išliko toks pats.
„Pokyčiai būtini, nes merų atlyginimai nebeatitinka realybės. Jiems pavaldžių savivaldybės įstaigų vadovai uždirba kur kas daugiau nei pats meras. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų darbo užmokestis pastaraisiais metais padidėjo vidutiniškai 65 proc., švietimo įstaigų vadovų – 49 proc. Tai socialiai ir ekonomiškai neteisingas atotrūkis, kuris neprisideda prie vietos savivaldos stiprinimo“, – pranešime spaudai teigė LSA prezidentas, Plungės rajono meras.
Pasak LSA vadovo, Seimas turėtų įvertinti ir tai, kokio lygio vadovų valstybė nori pritraukti į savivaldą ir kokią viešųjų paslaugų kokybę nori užtikrinti gyventojams. Keliant aukštesnius kvalifikacijos ir kompetencijos reikalavimus, būtina sukurti konkurencingas sąlygas, atliepiančias kitų vadovų grandžių atlygio dinamiką.
LSA taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek Seimo nariai, tiek merai yra renkami tiesiogiai, tačiau jų darbas vertinamas skirtingai. 59 iš 60-ies šalies savivaldybių merų atlygimas yra mažesnis už Seimo nario (jam prilygsta tik sostinės mero atlyginimas).
„Merai vadovauja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių gyventojų turinčioms savivaldybėms, jie atsakingi, kad būtų nepertraukiamai teikiamos viešosios paslaugos ir kasdien sprendžia begalę strateginių ir techninių problemų, priima gyventojams svarbius sprendimus. Mero darbo valandos dažnai neribotos. Esame įsitikinę, kad šis darbas vertas bent jau tiek pat, kiek Seimo nario“, – pastebėjo A. Klišonis.
LSA taip pat atkreipia dėmesį į merų darbo specifiką: jiems dažnai tenka dirbti poilsio ir švenčių dienomis, po darbo valandų, tačiau už šį laiką merai negali gauti jokio atlygio.
LSA suvažiavimas rezoliucijoje ragina Seimą pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymą ir numatyti nuo 3,5 iki 4,3 merų pareiginės algos koeficientus. Šiuo metu 3,5 koeficientas taikomas tik sostinės merui, 5 didžiausių savivaldybių merams taikomas 3,4, daugumai kitų merų algos koeficientas yra 3.
Rezoliucijoje taip pat kviečiama svarstyti galimybę grąžinti valstybės politikams priedo už stažą valstybės tarnyboje mokėjimą.
(be temos)