Medžioklės plotuose daugiau teisių turės žemės savininkai?

Taip pat siūloma, kad tokiame naujame medžioklės plote daugiau negu 70 proc. žemės priklausytų jos savininkams, o trečdalis galėtų būti nuomojamas arba žemė naudojama kitais pagrindais. 

„Jeigu ten bus 50 ar 60 savininkų, jie gali suformuoti 1000 hektarų medžioklės ploto vienetą“, - pristatydamas Medžioklės įstatymo pataisas. Seime aiškino jų iniciatorius Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika.

Seimas po pateikimo 53 balsais už, vienu - prieš, o 29 susilaikius, priėmė svarstyti šias pataisas. 

Liberalas Eugenijus Gentvilas siūlo irgi leisti medžioklės plotus kurti keliems, o be vienam savininkui - jo pataisas Seimas taip pat priėmė svarstyti. 

„Teko bendrauti su Medžiotojų, žvejų draugijos pirmininko pavaduotoju Eugenijumi Tijušu, jis sakė, kad Lietuvoje yra apie 13 tokių iniciatyvų kurti privačių žemės sklypų pagrindu medžioklės plotus, medžiotojų būrelius. Noriu priminti, kad visoje Lietuvoje šiuo metu yra 900 medžiotojų būrelių arba klubų, atsiradę 13 privačios nuosavybės pagrindu tikrai nepadarytų perversmo, tačiau taip būtų įtvirtintos savininkų teisės savoje žemėje susikooperavus, turint medžiotojo bilietus vykdyti medžioklę“, - teigė E.Gentvilas.

Socialdemokratas Andrius Palionis skeptiškai įvertino ir K.Mažeikos, ir E.Gentvilo idėją: „Visi, kurie susiję su šita veikla, puikiai suprantame, kad plotai, kurie apima didesnę teritoriją ir faunos atžvilgiu, yra žymiai racionaliau naudojami ir faunos išsaugojimo prasme“. 

A.Palionis sakė, kad jeigu Seimas tokias pataisas priims, prasidės medžiotojų būrelių skaldymas, o tai yra blogai.

„Tarkime, būrelis turi 7 tūkst. ha plotą, iki 2023 metų pasirašė su valstybe nuomos sutartį, yra teisėti lūkesčiai - įrenginėjami dorojimo nameliai, įgyvendinami reikalavai dėl kiaulių maro. Ir vidury atsiranda savininkai, kurie valdo tą 1 tūkst. ha ir išima tą plotą iš būrelio. Jeigu dar tas plotas suformuojamas krašte - nieko tokio, bet jeigu vidury būrelio“, - BNS teigė A.Palionis.

Konservatorius Segejus Jovaiša įtaria, kad tokia pataisa leis kurti medžioklės plotus kituose miškų plotuose.

„Tie, kurie disponuoja žeme, susijungs, suardys dabar veikiančius medžioklių plotus, įsikurs plotuose savus plotus. Tokie medžiotojai teoriškai gali darytis šėryklas savo kiemuose ir pro langus naikinti žvėris. Kaip mes juos sukontroliuosime? Kai medžiotojų klubas, kuris sąžiningai dirba, tikrai prižiūri vienas kitą ir tokių brakonieriavimo atvejų, bijau, kad tikrai padaugės. Kaip jūs manote, tikimybės, kad reikės perbraižyti visą Lietuvos medžioklės plotų žemėlapį“, - kalbėjo jis. 

Be to, numatoma nuo kitų metų nui 70 proc. iki 30 proc. sumažinti lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą - iš medžiotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms rajonuose. Dabar daugiau negu du trečdaliai lėšų skiriama Aplinkos apsaugos rėmimo programai, trečdalis lieka savivaldybei, kurios teritorijoje medžiojamieji gyvūnai.

K.Mažeika sako, kad ir dabar surenkamos lėšos rajonuose nėra panaudojamos pagal paskirtį: „Ir šiandien gaunama 70 proc. dažnai nėra panaudojama pagal paskirtį - dalį savivaldybės pinigų naudoja visiškai nesusijusiose veiklose – gėlynų ir kitų dalykų priežiūrai. Reikės tikslinti ir šitą vietą, bet čia jau ministerijos lygiu. 70 proc. perkeliama su ta mintimi, su tuo tikslu, kad, kai ir kalbėjome, kad regionuose atsirastų būtent šaudyklos, šaudymo centrai, kurie leis išspręsti tą problemą dėl tos medžioklės saugumo, dėl medžiotojų elgimosi su ginklais ir kitų susijusių dalykų“.

Siūloma be kita ko atsisakyti medžiotojų sąvado, vietoje kurio būtų įsteigta medžiotojų informacinė sistema, integruota į Policijos departamento administruojamą Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą.

„Medžiotojų sąvade kaupiama informacija nėra panaudojama, tačiau pareiga kiekvienam medžiotojui pateikti duomenis sąvadui yra“, - pristatydamas pataisas sakė K.Mažeika.

Tuo tarpu „valstietis“ Viktoras Rinkevičius tikino, kad sąvadas dabar yra „kaip drausminanti priemonė“.

„Būna brakonieriavimo atvejų ir tarp medžiotojų ir būtent per sąvadą bandoma sudrausminti tokius medžiotojus, kurie netinkamai elgiasi. (...) Policijai pavesti tokį darbą nebūdinga funkcija. Ir ta kolektyvinė atsakomybė už pažeidimą, na, medžiotojų klubas visuomeninė organizacija. Čia ne statutiniai, ne kareiviai, ne kas nors, kad atsakytų už savo kolegas. Manau, kad kaip ir nelabai logiška“, - teigė V.Rinkevičius.

K.Mažeikos teikiamos pataisos numato, kad už medžioklės egzaminą būtų mokama valstybės rinkliava, kurios dabar nėra.

Lietuvoje dabar veikia apie 900 medžiotojų būrelių ir klubų.