- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką.
„Aš tikiu, kad su šia kadencija šios sudėties Seime ir Vyriausybėje nebus priimti jokie sprendimai. Viskas bus atidėta naujai valdančiajai daugumai“, – Žinių radijui penktadienį sakė A. Mazuronis.
Šią savaitę trečią kartą susitikus politikams, verslo ir profsąjungų atstovams, premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Vyriausybė per kelias savaites turėtų pateikti pasiūlymą kurti specialų fondą gynybai finansuoti, o į jį turėtų patekti pinigai iš sumokamų didesnių mokesčių.
Konkrečių siūlymų dėl mokesčių ministrė pirmininkė dar neįvardijo, bet užsiminė, jog platesnio palaikymo sulaukė idėja didinti pelno mokesčio tarifą, šiuo metu siekiantį 15 procentų.
A. Mazuronis sakė, kad minimas pasiūlymas nuskambėjo iš opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, o kitų iniciatyvų premjerė ir kiti valdantieji per susitikimus neparėmė.
Aš tikiu, kad su šia kadencija šios sudėties Seime ir Vyriausybėje nebus priimti jokie sprendimai. Viskas bus atidėta naujai valdančiajai daugumai.
Pasak jo, Vyriausybė nuo pat pradžių turėjo tiesiog teikti savo pasiūlymą Seimui.
„Yra valdančioji dauguma, (...) kuri savo sprendimus priima ne per kažkokią nuolatinių diskusijų formą, per kurią nepasiekiamas joks rezultatas, (...) o Vyriausybė priima savo sprendimus ir matymą, surašo juos į teisės aktus ir teikia Seimui“, – kalbėjo politikas.
„Opozicija gali daryti ką nori, opozicija turi mažiau balsų Seime“, – sakė A. Mazuronis.
Anot jo, tai, kad Vyriausybė taip nesielgia, įrodo, jog gynybos mokesčių klausimu siekiama ne rezultato, o politinio proceso prioritetizuojant saugumo temą ir taip verčiant ją rinkimų kampanijos dalimi.
„Nauja valdančioji dauguma, kokia ji bebūtų, turės ryžto ir politinės valios priimti sprendimus, o ne perkelti atsakomybę už sprendimų priėmimą ant kitų pečių“, – kalbėjo „darbiečių“ lyderis.
Parlamentaras sakė, jog didžioji dauguma opozicijos pritartų idėjai dar metams pratęsti vadinamojo bankų solidarumo įnašo galiojimą.
„Tos aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas solidarumo mokestis, niekur nedingo, ir veikia bankų pelningumą jiems nevykdant jokios aktyvios ekonominės veiklos“, – teigė A. Mazuronis.
Lietuvos bankas šią savaitę pranešė, jog šalyje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – maždaug du kartus daugiau nei 2022 metais.
Premjerė teigia, kad pratęsus solidarumo įnašą 2025 metams, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes mažėsiant palūkanų normoms bankai gautų mažiau palūkanų pajamų.
Pirmasis I. Šimonytės inicijuotas susitikimas dėl gynybos finansavimo vyko šiemet vasarį.
Politikai ieško sprendimų, kaip padidinti asignavimus krašto apsaugai iki maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kad galėtų finansuoti kariuomenės divizijos kūrimą, Vokietijos brigados priėmimą ir rengtųsi visuotiniam šaukimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Stambiausių darbdavių atlygio medianos birželį augo
Birželį stambiausių darbdavių, mokančių didžiausias atlygio medianas, trejetas išliko toks pats – įvyko tik lyderių rokiruotė, o darbo užmokesčio medianos birželio mėnesį šiek tiek didesnės nei buvo gegužę, penktadienį ra...
-
VERT kviečia teikti siūlymus dėl planuojamo įrengti vėjo parko aukciono organizavimo tvarkos3
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kviečia teikti siūlymus dėl supaprastintos strateginio objekto – Baltijos jūroje planuojamo įrengti vėjo parko – aukciono organizavimo tvarkos. Viešosios konsultacijos, anot tarybos, vy...
-
Vasaros pabaigoje šalies geležinkelio stotyse nebeliks bilietų kasų8
Iki vasaros pabaigos šalies geležinkelio stotyse nebeliks bilietų kasų, penktadienį skelbia portalas „15min“. ...
-
Migracijos departamentas: įvedama rinkliava už tarpininkavimo raštus
Užsieniečius įdarbinti pageidaujantys darbdaviai už tarpininkavimo raštus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo arba nacionalinės vizos išdavimo mokės valstybės rinkliavą. Ji bus renkama ir už prašymą leisti pa...
-
Jonavoje bus demontuotos mazutui saugoti skirtos talpyklos: gali būti jaučiamas mazuto kvapas1
Jonavoje bus demontuotos mazutui saugoti skirtos talpyklos, mieste gali būti jaučiamas mazuto kvapas, praneša miesto savivaldybė. ...
-
IAE vadovas: giluminiam atliekynui būtina pasirinkti saugiausią vietą3
Daliai savivaldybių kritikuojant būsimo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno vietos atrankos procesą, jėgainės vadovas pabrėžia, kad jam būtina pasirinkti geologiškai tinkamiausią ir saugiausią vi...
-
Ekonomistai: augančią prekybą lemia stiprėjanti perkamoji galia3
Statistikams paskelbus, kad mažmeninės prekybos apyvarta šiemet didėjo daugiau nei 3 proc., ekonomistai sako, kad tai lėmė stiprėjanti gyventojų perkamoji galia – atlyginimai kyla sparčiau nei kainos. ...
-
Kruša – ne visada mirtis pasėliams
Kėdainių rajone – lauko diena. Neįprasta diena, kai ūkininkai, mokslininkai, draudikai suvažiuoja į laukus bei pristato mokslinius tyrimus ir kaip šiltėjant klimatui teks auginti gėrybes. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet paaugo, restoranų apyvarta – smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–birželį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 3,3 proc. ir siekė 9,3 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
Žiniasklaida: žadami muitai iki 150 eurų siuntoms, pirktoms trečiųjų šalių internetinėse platformose
Europos Sąjunga planuoja muitų reformą – ketinama apmokestinti mažos vertės (iki 150 eurų) dažniausiai kiniškų prekių siuntas, kurias europiečiai įsigyja per trečiųjų šalių internetines platformas, pavyzdžiui „AliExpre...