Lietuvos naftos perdirbimo bendrovės vadovai beldžiasi į premjero duris prašydami padėti išspręsti naftos produktų transportavimo klausimus ir spaudžia dėl bendrovės „Klaipėdos nafta“ bei pačios „Mažeikių naftos“ akcijų.

Vyriausybės spaudos tarnyba informavo, kad „Mažeikių naftos“ valdybos pirmininkas Vojciechas Heydelis per susitikimą su ministru pirmininku Gediminu Kirkilu aptarė galimybes įsigyti likusį 10 proc. įmonės akcijų paketą. Kad šis klausimas būtų svarstomas, Vyriausybė pirmiausia turėtų gauti oficialų „PKN Orlen“ prašymą. Kol kas tokio nėra. Norėdama parduoti jai priklausančius 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų Vyriausybė turėtų gauti Seimo sutikimą. Premjeras G.Kirkilas abejoja, ar tai pavyks padaryti iki rinkimų.

„Tai nebuvo oficialus pasiūlymas“, – dienraščiui sakė ir Jacekas Komaras, „Mažeikių naftos“ atstovas spaudai.

Akcijos atpigo

Net jei Seimas ir Vyriausybė nuspręstų parduoti naftos perdirbimo gamyklos akcijas, jos dėl nuvertėjusio JAV dolerio būtų gerokai pigesnės nei 2006-aisiais, kai „PKN Orlen“ įsigijo didijį „Mažeikių naftos“ akcijų paketą iš Lietuvos Vyriausybės ir bendrovės „Yukos International UK“.
Tuomet už akciją Vyriausybei mokėta 3,927 JAV dolerio, arba, tuometiniu kursu, daugiau nei 10 litų. Už 30,66 proc. akcijų Vyriausybė gavo 851,829 mln. JAV dolerių. Jei šios akcijos būtų parduodamos šiandien, už vieną jų būtų gaunama tik kiek daugiau nei 8,62 lito.

„Klaipėdos naftos“ neparduos

„PKN Orlen“ taip pat norėtų įsigyti valstybės valdomos naftos produktų eksporto ir importo terminalą Klaipėdoje turinčios įmonės „Klaipėdos nafta“ akcijų ir diversifikuoti žaliavos tiekimą.
„Pagrindinis pokalbio akcentas ir buvo „Klaipėdos naftos“ terminalas. Ponas Heydelis bandė paaiškinti, kodėl „Mažeikių naftai“ šis terminalas toks svarbus. Premjeras pasakė, kad „Klaipėdos nafta“ yra strateginė įmonė, todėl sprendimą dėl jos privatizavimo gali priimti Seimas, taigi reikalingas bendras sutarimas. Todėl premjeras buvo informuotas, kad „PKN Orlen“ šiuo klausimu pradės konsultacijas su opozicinėmis partijomis“, – kalbėjo J.Komaras.
„Su premjeru kalbėjomės apie naftos tiekimą – ne tik per Būtingę, bet ir per Klaipėdą. Tam reikėtų, kad mes būtume „Klaipėdos naftos“ nuosavybės bendrininkai. Tačiau, pasak premjero, tai reikalautų didžiulio darbo Seime“, – sakė W.Heydelis.

Derybos įstrigo

Lenkijos koncernas planuoja, kad ateityje „Mažeikių naftą“ ir Klaipėdą galėtų sujungti produktotiekis. Kol šis projektas skendi nežinioje, produktai į uostą gabenami geležinkeliu. Deja, ir čia įmonė turi apsčiai problemų. Šiuo metu uždaryta geležinkelio linija tarp Mažeikių ir Būtingės per Skuodą bei Latviją. Kol ji neveikia, įmonė savo produktus priversta gabenti net 90 km ilgesniu keliu.
„Mažeikių nafta“ netgi yra pasirengusi investuoti savo lėšas ir ruožą atnaujinti, tačiau iki šiol „Lietuvos geležinkeliai“ nesutinka pradėti darbų. Kasmet geležinkeliu „Mažeikių nafta“ transportuoja daugiau nei 4,5 mln. tonų naftos produktų. Jei sutrumpėtų jų kelias, „Lietuvos geležinkeliai“ netektų didelės dalies pajamų.
„Premjeras žadėjo išnagrinėti šį klausimą ir pateikti atsakymą“, – sakė J.Komaras.
Kitą savaitę ruožo tarp Mažeikių ir Būtingės atnaujinimo klausimą su „Mažeikių naftos“ vadovybe ketina aptarti Susisiekimo ministerijos sekretorė Liudmila Zumerienė.