- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos vežėjai tikina, kad produktų vagystės tiesiai iš vilkikų Europos keliuose pasiekė tokį mastą, jog tai gali prisidėti prie prekių brangimo. Tarptautinė gabenamo turto organizacija skaičiuoja, esą 8 mlrd. prekių šiemet dėl vagysčių nepasiekė parduotuvių lentynų. Beje, vagysčių iš vilkikų bumas fiksuotas ir kriziniais 2008-aisiais. Tačiau Lietuvos vežėjai aiškina, kad tuomet šių nusikaltimų skaičius buvo keliskart mažesnis, praneša LNK.
Plačiau apie situaciją papasakojo „Linavos“ generalinis direktorius Zenonas Buivydas.
– Tarptautinė gabenamo turto organizacija skaičiuoja, kad vagysčių mąstai pralenkė net ir 2008 m.
– Noriu tik pabrėžti, kad tokių vagysčių dideli mastai įvyksta tik tada, kai ekonomika pradeda slinkti žemyn. Mes visi dar džiaugiamės, yra geriau nei praeitais metais, tačiau tai – netiesa. Prasideda recesija, dėl to atgyja šitas nusikalstamas verslas.
– Kaip atrodo pačios schemos? Ar mūsų vežėjai gali jaustis saugūs?
– Tai vyksta visoje Europos Sąjungoje. Reikia suprasti, kad tai nėra taip, kad prapjovė tentą, išėmė du televizorius ir prapuolė. Tai yra organizuota veikla. Būna net taip, kad nusiperkamos įmonės, kurios turi finansinių problemų ir jų vardu pasikraunama kitoje šalyje. Draudimo kompanijos patiria nuostolius ir kels kainą.
– Kiek čia yra vairuotojo kaltės? Juk jis atsakingas už gabenamą krovinį.
– Kompanija yra atsakinga. Transporto kompanija prisiima didžiulę riziką. Būna, kad vairuotojai sudalyvauja ir nelegalių asmenų vežime. Tačiau mes žinome, kad nelegalūs migrantai yra po padidinamu stiklu. Man baisiausia yra tai, kad tik 3 proc. atvejų yra išaiškintų, o krovinių prapuola net 8 mlrd. Niekada negalėjau įsivaizduoti, kad tai gali vykti Europoje. Bet dar kartą primenu, ateina recesija, užsidaro gamyklos. Noriu perspėti mūsų vežėjus, kad nepasiduotų. Yra ne tik netikrų vežėjų, bet ir netikrų įmonių. Kurios įmeta tuos pačius krovinius, kuriuos yra numatę, pasiūlo geresnę kainą. Ir vairuotojas išveža, prasideda tyrimas dėl pagrobto krovinio, bet tuo pačiu metu žmogus negauna atlyginimo.
– Ką pavyko išaiškinti dėl tų 3 proc.? Kur tos prekės keliauja toliau?
– Keliauja į turgus. Nemanau, kad patys nusikaltėliai stovi turguje ir pardavinėja. Jie parduoda prekybininkams. Turi pasidirbę dokumentus. Tai yra labai išvystyta, organizuotų nusikalstamų grupuočių verslo dalis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ką gali padaryti teisėsauga?
– Pagrindinis dalykas būtų saugios stovėjimo ir poilsio aikštelės. Apie 500 tūkst. transporto priemonių juda Europos Sąjungoje ir tik 7 tūkst. saugių aikštelių. Tai labai didelė spraga. Buvo priimtas mobilumo paketas, buvo liepta vairuotojams eiti miegoti į viešbučius. Bet draudimo kompanijos sako, kad jei vairuotojas nėra šalia krovinio, tai yra nedraudiminis įvykis. Viskas nukrenta ant įmonės. Kai įstatymų leidėjai priima kažkokį sprendimą, jie turi numatyti, kaip tai įvyks. Pasirodo, Europos Parlamentas galvojo, kad verslas turi statyti tas aikšteles, o verslas galvojo, kad Europos Parlamentas statys. Tai nuveda į aklavietę.
– Kaip tokios vagystės gali atsiliepti mūsų prekių lentynoms?
– Pabrangs draudimai, pabrangs pervežimai ir viskas nuo to pabrangs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vis sunkiau renkama parama Ukrainai
Lietuviai pernai aktyviausiai aukojo į ūmias krizines situacijas pakliuvusiems tautiečiams, rodo aukojimo platformos Aukok.lt duomenys. ...
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai9
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti16
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai12
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų11
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį11
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...