- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) paskelbė, kad maisto kainos pasaulyje spalį pakilo aukščiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau valgyti Lietuvoje pigiau nei daugelyje ES. Kita bėda: jiems išleidžiame vis daugiau pinigų – tokią išvadą padarė Žemės ūkio ministerija, išanalizavusi maisto kainų ir vartojimo išlaidų pokyčius.
Lenkiame vidurkį
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), pastaruoju metu maisto produktų kainos Lietuvoje sparčiai vejasi kitas šalis – jos auga greičiau nei vidutiniškai kitose ES valstybėse. Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, maisto kainos Lietuvoje padidėjo 3,6 proc. (ES vidurkis – 1,9 proc.).
Praėjusiais metais maisto kainos mūsų šalyje buvo vienos žemiausių ES – siekė beveik 82 proc. ES vidurkio. Mažiau už maistą mokėjo tik Vengrijos, Bulgarijos, Lenkijos ir Rumunijos gyventojai. Tačiau yra ir kita, ne tokia graži, statistinė aplinkybė: lietuviai maistui išleidžia beveik penktadalį savo lėšų – ir pagal šį rodiklį lenkia bendrą ES vidurkį daugiau kaip 2 proc.
Pigiausia ir brangiausia
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Lietuvoje per metus didėjo ir būtiniausių maisto produktų krepšelio kaina. Mažiausias šio krepšelio kainas siūlančiame prekybos centre kaina išaugo daugiau kaip 10 proc. ir 43-iąją šių metų savaitę (spalio 25–31 d.) siekė 32,2 euro, o prieš metus tą pačią savaitę – 29,12 euro.
Dar labiau būtiniausi maisto produktai pabrango didžiausias šio krepšelio kainas siūlančiame prekybos tinkle. Čia šio krepšelio kaina padidėjo daugiau kaip 17 proc. – nuo 35,84 iki 42,06 euro. Tad, pasak ŽŪM ekspertų, būtiniausių maisto produktų krepšelio kaina skirtinguose prekybos centruose skiriasi net 10 eurų.
Kodėl brangsta?
Vieno atsakymo, kodėl pastaruoju metu Lietuvoje taip sparčiai auga maisto produktų kainos, nėra. Tam, anot ŽŪM Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, įtakos galėjo turėti žaliavų kainų didėjimas, minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio augimas bei santykinai žemos (palyginti su ES vidurkiu) produktų kainos. Gali būti, kad dėl šių priežasčių maisto produktų kainos ir toliau didės.
"Labiausiai bendras maisto kainų lygis per metus kilo dėl daržovių (ypač bulvių) kainų didėjimo. Daržovių kainos pakilo dėl mažesnio, prastesnės kokybės derliaus, šis pokytis dar ryškesnis ir dėl prieš metus kritusių daržovių kainų.
Labiausiai bendras maisto kainų lygis per metus kilo dėl daržovių (ypač bulvių) kainų didėjimo.
Praėjusiais metais dėl viešojo maitinimo įstaigų, ugdymo įstaigų veiklos apribojimų, taip pat dėl sutrikusio eksporto daugelis daržovių augintojų susidūrė su realizacijos problema ir savo produkciją kartais parduodavo ypač žema kaina. Dėl šios priežasties, kai lyginame su ypač žemomis praėjusių metų kainomis, šiuo metu stebimas daržovių kainų metinis augimas yra labai didelis", – komentavo E.Pranckevičius.
Kaip šiemet keitėsi daržovių, vaisių ir duonos kainos
ŽŪM pateikia naujausius duomenis, kad šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, bulvių kaina pakilo beveik 176 proc., burokėlių – 150 proc., kopūstų – 112 proc., svogūnų – 32 proc., o morkų – 26 proc. Nuėmus derlių, šių daržovių kainos turėtų sumažėti, o sumažėjusios agurkų (beveik 35 proc.) ir pomidorų (41 proc.) kainos, baigiantis jų derliui, gali didėti.
Obuolių kainos kito nežymiai ir gali dar pigti. Nors obuolių derlius Lietuvoje šiemet dėl nepalankių gamtos sąlygų yra mažas, lietuviškų obuolių prekybos centruose pirkėjai turėtų rasti iki vasario. Obuolių kaina šių metų trečiąjį ketvirtį tik 5,77 proc. didesnė nei prieš metus, artimiausiu metu neturėtų labai didėti arba net gali šiek tiek mažėti, nes yra didelė pasiūla iš Lenkijos, kur šiemet obuolių derlius yra beveik rekordinis.
Pakilo tamsios duonos ir batono kainos, – aiškino ŽŪM ekspertai. Mažmeninė tamsios duonos vidutinė kaina trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, šoktelėjo 11,8 proc. Beveik tiek pat pakilo ir batono kaina. Atsižvelgiant į tai, kad grūdų supirkimo kainos tiek Lietuvoje, tiek daugelyje pasaulio šalių išliko aukštos, o žaliavų, transportavimo ir energijos išteklių kainos turi tendenciją didėti, duonos gaminių produktų kainos gali augti.
Mėsos kainos kito nežymiai
Vidutinės mažmeninės kiaulienos kainos šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu, nežymiai sumažėjo (0,98–2,11 proc.), pabrango tik kiaulienos nugarinė be kaulo (2,67 proc.).
"Kiaulių supirkimo kainų kritimą labiausiai lėmė ES rinkoje susidaręs kiaulienos perteklius. Įtakos kiaulienos kainoms Lietuvoje turėjo ir afrikinio kiaulių maro protrūkiai Lenkijoje. Jei perteklinė kiaulienos gamyba ES išliks, mažmeninės kiaulienos produktų kainos gali ir toliau kristi", – teigia ŽŪM Ekonominės analizės skyriaus vedėjas.
Galvijų mėsos kainos beveik nekito, o vištienos – šiek tiek padidėjo. Atvėsinto viščiuko broilerio mažmeninė kaina trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, pakilo 4,27 proc. Didėjant vištienos gamybai ir sumažėjus kainoms kaimyninėse šalyse, atvėsinto viščiuko broilerio kainos Lietuvos rinkoje turėtų šiek tiek sumažėti. Viščiukų skerdenų kaina pakilo 3,93 proc., tačiau išliko 17 proc. mažesnė nei prieš metus.
Pienas ir kiaušiniai
Geriamojo pieno mažmeninė kaina trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, nežymiai padidėjo ir siekė 0,93 euro už litrą (su PVM, neįtraukiant privačių prekės ženklų ir akcijų kainų). Vidutinė gamintojų kaina (be PVM) padidėjo 5 proc. (iki 0,42 euro už litrą).
Geriamojo pieno kainoms didžiausią įtaką turi situacija vidaus rinkoje. Pasak E.Pranckevičiaus, kainų augimui įtakos galėjo turėti didėjančios žaliavų, transportavimo, energijos kainos. Artimiausiu metu mažmeninės ir didmeninės geriamojo pieno kainos turėtų išlikti stabilios.
Kiaušinių kainos minėtu laikotarpiu šiek tiek sumažėjo. L ir M kategorijos kiaušinių vidutinės mažmeninės kainos sumažėjo 4,75 proc. Tokį kainos kritimą galėjo lemti padidėjusi kiaušinių pasiūla.
Stebėtojų žvilgsnis
Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse toliau kyla, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Iš pricer.LT stebimų 52 prekių kainų brango 31 prekė, pigo 19 prekių. Tačiau spalį šiek tiek atpigo, atkreipia dėmesį analitikai. Spalį, palyginti su rugsėju, krepšelis pigo 0,69 euro (1,2 proc.), o palyginti su pernai spaliu – brango 0,58 euro (1 proc.).
Iš viso reikšmingai (10 proc. ir daugiau) šį spalį brango 18 prekių iš 52 stebimų. Labiausiai brangusios prekės – bulvės, saulėgrąžų aliejus, juoda duona, pienas, pomidorai, ryžiai, kiaušiniai, avižiniai dribsniai, varškė.
Milžiniškas kilimas
"Pasaulinių maisto kainų indeksas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2011 m. liepos", – BNS šią savaitę citavo FAO tyrimo rezultatus. FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas spalį, palyginti su rugsėju, išaugo 3 proc., iki 133,2 punkto. Jo augimas fiksuojamas trečią mėnesį iš eilės, o prieaugis per pastaruosius dvylika mėnesių viršijo 30 proc. Indeksas atspindi penkių maisto produktų grupių: grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus kainų pokyčius tarptautinėse rinkose.
Grūdų kainų indeksas spalį pakilo 3,2 proc., kviečiams tarptautinėje rinkoje pabrangus 5 proc. dėl prastesnio derliaus pagrindinėse eksportuojančiose šalyse, įskaitant Kanadą, Rusiją ir JAV, bei sumažėjusios pasiūlos.
Labiausiai praėjusį mėnesį ūgtelėjo augalinių riebalų kainų indeksas – 9,6 proc., pasiekdamas visų laikų rekordinę vertę. Jo spurtą nulėmė saulėgrąžų, rapsų, sojų ir palmių aliejaus brangimas.
Pieno produktų kainų indeksą 2,6 proc. kilstelėjo išaugusi pirmiausia sviesto ir pieno miltelių paklausa, taip pat pirkėjų siekis didinti atsargas. Kita vertus, sūrių kainos iš esmės išliko stabilios, nes tiekimo iš pagrindinių gamintojų šalių pakako tarptautinei paklausai patenkinti.
Mėsos kainų indeksas krenta trečią mėnesį iš eilės – spalį jis sumažėjo 0,7 proc. Pasaulinės kiaulienos kainos praėjusį mėnesį krito dėl kuklesnių užsakymų iš Kinijos, o jautieną atpigino staigus Brazilijos produkcijos eksporto kainų kritimas. Paukštienos ir avienos kainos kilo dėl ūgtelėjusios paklausos, atsižvelgiant į numatomą gamybos augimo sulėtėjimą.
Cukraus kainų indeksas nukrito pirmąkart per šešis mėnesius – 1,8 proc. Didžiausios įtakos tam turėjo ribota importo paklausa ir prognozuojamas eksporto iš Indijos bei Tailando augimas, taip pat Brazilijos realo kurso kritimas JAV dolerio atžvilgiu.
Lietuvos bankas skelbia apie rekordinius indėlius bankuose, nekilnojamojo turto kainos kyla, tačiau kas dešimtas šalies gyventojas neturi pinigų duonai.
Pirkėjų tyrimas
Statistikos departamento (SD) 2020 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinis tyrimas parodė, kad dar iki pandemijos 11,6 proc. šalies gyventojų negalėjo sau leisti kas antrą dieną valgyti mėsos ar žuvies.
Per pastaruosius metus žmonių, kurie parduotuvių lentynose žvalgosi į pačius pigiausius ar nukainotus maisto produktus ir itin retai užsuka į mėsos ar žuvies skyrių, nei padaugėjo, nei sumažėjo. Tiesa, statistika nepakito tik kalbant apie visus gyventojus.
Kaimuose gyvenančių žmonių pietūs per metus tapo dar skurdesni – beveik 15 proc. gyventojų nurodė, kad negali sau leisti dažnai valgyti nei mėsos, nei žuvies.
Kaimuose gyvenančių žmonių pietūs per metus tapo dar skurdesni – beveik 15 proc. gyventojų nurodė, kad negali sau leisti dažnai valgyti nei mėsos, nei žuvies. Užkampiuose daugėjo ir žmonių, kurie dėl pinigų stygiaus pernai negalėjo laiku sumokėti už būsto nuomą, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų.
Beje, daugiau kaip pusė kaimų gyventojų nurodė, kad neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose ir iš savo lėšų negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų. Daugiau kaimo gyventojų taip pat nurodė, kad jų gyvenamasis būstas yra tamsus arba nepakankamai šviesus. Miestuose gyvenantys žmonės tokių problemų turėjo mažiau.
Dėl lėšų stokos skalbyklės neturėjo 1,3 proc. miestiečių. Tik 2,6 proc. jų neturėjo vonios arba dušo, o tualeto su nutekamuoju vandeniu – 2,1 proc. Kaimuose be vonios ar dušo gyveno kas šeštas žmogus, be tualeto – beveik kas penktas. Su dideliu materialiniu nepritekliumi susiduria 7,7 proc. miesto ir 8,8 proc. kaimo gyventojų.
Net 18,3 proc., arba 1,2 proc. daugiau nei 2019 m., miestų gyventojų pajamos buvo žemesnės nei skurdo rizikos riba, kuri pernai asmeniui siekė 430 eurų, o šeimai, kurią sudaro du suaugę asmenys ir du vaikai iki keturiolikos metų – 904 eurus.
Vis dėlto Statistikos departamento duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis 2020 m. didėjo būtent miestuose. Kaimo gyventojų skurdo rizikos lygis, atvirkščiai, šiek tiek sumažėjo: pernai žemesnes nei skurdo rizikos riba pajamas gavo 26,3 proc. kaimo gyventojų. Ankstesniais metais šią ribą peržengusių kaime gyvenančiųjų dalis buvo 1,6 procentinio punkto didesnė.
Bendras skurdo rizikos lygis šalyje pernai siekė 20,9 proc., arba 0,3 proc. mažiau nei 2019 m. Praėjusiais metais mažesnis buvo ir absoliutaus skurdo lygis.
Absoliutaus skurdo riba pernai buvo 257 eurai vienam asmeniui, arba 540 eurų šeimai. Statistikos departamento duomenimis, žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai buvo atsidūrę 5,1 proc., arba apie 140 tūkst. gyventojų.
Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,9 proc. gyventojų, kaime – 7,5 proc. Didžiausias absoliutaus skurdo lygis buvo tarp bedarbių (31,7 proc.).
Vis dėlto skurdo ir 1 proc. dirbančių asmenų, o tarp senatvės pensininkų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo atsidūrę 5,2 proc. vyresnio amžiaus gyventojų.
Beje, išankstinės Statistikos departamento prognozės dėl absoliutaus skurdo lygio buvo dar niūresnės. Prognozuota, kad jis 2020 m. gali siekti 6,1 proc.
SD Duomenų technologijų plėtros grupės specialistas Andrius Čiginas aiškino, kad ši prognozė buvo tikslinama gavus papildomų duomenų.
Dabar, remiantis įvairiais administraciniais duomenimis, prognozuojama, kad 2021 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gali atsidurti 3,6 proc. šalies gyventojų.
Ar ši prognozė nėra pernelyg optimistinė, ypač, kai žmonių pajamos, tikėtina, gali augti lėčiau nei, pavyzdžiui, išlaidos būstui? "Nežinau, ar tai labai ryškus pokytis. Pažvelgus į 2016 m., kai absoliutaus skurdo lygis siekė 15,8 proc., prognozuojamas pokytis gali neatrodyti labai didelis. Tiesą sakant, oficialūs skaičiai apie skurdą ir realybė taip pat gali skirtis. Realybė gali būti žiauresnė", – kalbėjo duomenų analitikas
SD inf.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių4
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais2
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
VSD pranešėjo istoriją tyrusi laikinoji komisija Seimui planuoja pateikti išvadas
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija ketvirtadienį Seimui planuoja pristatyti savo išvadas. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...
-
Seimo komitetas gesina idėją elektronines cigaretes pirkti tik vaistinėse ir su receptu1
Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas siūlo Seimui atmesti iniciatyvą elektroninėmis cigaretėmis prekiauti tik vaistinėse ir tik gavus gydytojo receptą. ...
-
Valstybės kontrolė: didesnės GPM įplaukos galėtų kompensuoti mažesnes pajamas iš pelno mokesčio1
Galimas mažesnes biudžeto pajamas iš pelno ir pridėtinės vertės (PVM) mokesčių šiemet galėtų kompensuoti didesnės įplaukos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), teigia Valstybės kontrolė (VK). ...