M. Zalatorius tikisi, kad G. Nausėda aktyviai dalyvaus diskusijose dėl biudžeto

„Naujajam šalies vadovui norėtųsi palinkėti pagarbos ir tolerancijos visoms nuomonėms bei principingumo. Mes tikimės darnaus valdžios, privataus ir finansų sektoriaus dialogo, ypač tikimės prezidento lyderystės telkiant mus visus bendriems tikslams, kurie siektų toliau nei vieną politinį sezoną ar vieną kadenciją. Saugi, demokratiška ir klestinti valstybė yra visų mūsų tikslas“, – BNS sakė M. Zalatorius.

Jis pabrėžė, kad G. Nausėdos ramybė ir išlaikytas būdas suteikia puikias galimybes bendram tikslui telkti šalį, įskaitant ir pastaruoju metu neretai ignoruotą verslą.

„Jei mes žiūrėtume į šalį kaip gyvą organizmą, būtent finansų sektorius ir verslas yra jo kraujotaka. Ignoruojant ar demonizuojant tokią svarbią šalies dedamąją, būtų sunku pasiekti gerovės valstybę. Manau, kad noras ir pasiryžimas to siekti iš G. Nausėdos pusės bus (...) Šiaip ar taip, jis viešajame gyvenime yra jau dvidešimt metų ir tikrai suvokia politinius procesus, nors viešumoje ši jo savybė kartais ir labai nuvertinama“, – tvirtino M. Zalatorius.

Jo teigimu, aktyvesnio G. Nausėdos vaidmens tikimasi rudenį, kai bus rengiamas ir priimamas 2020 metų biudžeto projektas.

„Manau, kad darbas su biudžetu bus labai įdomus, čia labai svarbus bus ir parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto vaidmuo (...). Ko tikrai tikiuosi, kad nebus aklai pritariama kažkokiems siūlymams dėl biudžeto projekto, o dėl visų jų bus diskutuojama iš esmės ir naujasis šalies vadovas toje diskusijose aktyviai dalyvaus“, – teigė M. Zalatorius.

„G. Nausėda gali būti tuo žmogumi, kuris paskatins diskusijas biudžeto klausimais iš esmės. Ar jis tai darys, čia jau klausimas ne man“, – pridūrė jis.

Nepriklausomas kandidatas G. Nausėda sekmadienį laimėjo prezidento rinkimus, antrajame ture įveikęs konservatorių remiamą Seimo narę Ingridą Šimonytę. Naujasis prezidentas pradės eiti pareigas po inauguracijos liepos 12-ąją.

Prieš kandidatuodamas į prezidento postą, G. Nausėda beveik du dešimtmečius dirbo SEB banke, iš jų dešimtmetį – banko prezidento patarėju ir vyriausiuoju ekonomistu. Pernai rugsėjį G. Nausėda paliko banką.

Iki 200-ųjų sausio jis buvo Lietuvos banko valdybos narys ir Banko pinigų politikos departamento direktorius.

R. Skyrienė: iš G. Nausėdos lauktume atvirumo diskusijoms

Asociacijos „Investors' Forum“ („Investuotojų forumas“) vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė tikisi, kad išrinktasis šalies vadovas bus atviras dialogui su visais verslo atstovais.

„Natūralu, kad atstovaudama investuotojams, tikiuosi, jog prezidentas bus atviras diskusijoms su visomis interesų grupėmis, tarp jų, ir su investuotojais ir verslo atstovais. (...) Labai laukiu to bendradarbiavimo ir žiūriu į priekį labai viltingai“, – BNS pirmadienį sakė R. Skyrienė.

Ji teigė esanti įsitikinusi, jog G. Nausėdos buvęs darbas komerciniame banke netaps kliūtimi ateityje svarstant geresnį verslo reguliavimą, įskaitant ir bankų reguliavimą. R. Skyrienė viliasi, kad ir dalis žiniasklaidos bei politikų tai supras ir neprikiš G. Nausėdai tariamo šališkumo.

„Dabar daug kas – ir jūsų kolegos – pasako, kad jis neva atstovauja bankams ir jiems atstovaus, tai aš galiu garantuoti, kad jis neatstovaus bankams (...). Jis nebuvo banko savininkas, jis buvo banko analitikas, (banko – BNS) prezidento patarėjas. Todėl aš nemanau, kad darbas banke jam yra kliuvinys (...). Jau rinkimų kampanijoje pastebėjau: „jis atstovauja, jis oligarchas“. Na, koks jis oligarchas?“, – sakė R. Skyrienė.

„Investuotojų forumo“ vadovė mano, kad ekonominis išsilavinimas G. Nausėdai – kaip ir kadenciją baigiančiai prezidentei Daliai Grybauskaitei – yra privalumas.

„Manau, kad tiek prezidentės D. Grybauskaitės atveju, – kuri irgi vis dėlto turėjo ekonominį išsilavinimą kartu su diplomatine patirtimi, – manau, kad kiekvienam prezidentui tai, kad jis išmano ekonominius procesus ir ekonomiką, yra didelis pliusas. Kaip sakau, niekas „nekabins makaronų“, nes jisai pats puikiai supranta naudą reformų ir bet kokių kitų sprendimų, todėl tai yra didelis pliusas prezidentui“, – kalbėjo R. Skyrienė.

Vertindama G. Nausėdos stiprybes ir rizikas ateinant į aukščiausią šalies vadovo postą, R. Skyrienė įvardijo jo diplomatiškumą, mandagumą. Tiesa, pasak jos, tai gali pakišti koją.

„Žinant G. Nausėdą kaip mandagų žmogų (...) jis ieškos kompromisų ir bendraus su žmonėmis. Bet tuo pačiu tai gali būti tam tikras rizikos veiksnys: kuriuos reikėtų atstumti – neišeis mandagiai jų atstumti. Bet manau, kad diplomatinis ir mandagus tonas yra gera G. Nausėdos savybė“, – sakė R. Skyrienė.

Komentuodama būsimą išrinktojo prezidento komandą, ji pabrėžė, kad joje svarbiausia turėtų būti kompetencija.

„Man sunku prognozuoti. Gal daugiau pasakyčiau, kaip įsivaizduočiau prezidento komandą. Manau, kad prezidentas neturėtų baidytis tikrų profesionalų, autoritetų įvairiose srityse, todėl, kad pritarėjų galima turėti labai greitai, taip vadinamų yes-man'ų. Bet norėtųsi, kad prezidentas turėtų patarimus iš tikrai žmonių su didele kompetencija vienoje ar kitoje srityje“, – argumentavo R. Skyrienė.