- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei 2021 metų biudžeto projekte suplanavus 8 proc. didesnes savivaldos pajamas, tai neatspindi pastarosios lūkesčių, teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Pasak Mindaugo Sinkevičiaus, labiausiai nuvilia tai, kad savivaldybėms ir toliau nesuteikiama galimybė skolintis investicijų projektams.
„Kitų metų Vyriausybės planus savivaldai vertinime su giliu atodūsiu, tikrai jiems neplojame atsistoję. (...) Biudžete ir toliau pasigendame dalykų, dėl kurių mes ilgai ir atkakliai įtikinėjome. Tai liečia tiek rimtus fundamentalius dalykus, tiek galbūt kuklesnius, tačiau ne mažiau svarbius savivaldybėms“, – BNS sakė M. Sinkevičius.
Pasak jo, vienas svarbiausių dalykų, kuris „niekaip nevirsta kūnu“, yra konstitucinio Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimas, savivaldybėms suteikiant daugiau galimybių skolintis, taip pritraukiant naujų investicijų ir skatinant verslą.
Be to, anot M. Sinkevičiaus, naujame Europos Sąjungos (ES) biudžete numatyta, kad investicijų projektams reikės išleisti maždaug 400 mln. eurų savivaldybių lėšų.
„Mūsų savivaldos finansinis savarankiškumas yra labai menkas, tą patvirtina ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, nes turime labai nedaug savarankiškų pajamų šaltinių – mokesčių ir rinkliavų. Tuo metu dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo savivalda negali pasiskolinti, nors mums lėšų reikia ne pravalgymui ar einamosioms išlaidoms, o investicijoms“, – aiškino M. Sinkevičius.
„Jei jau nenorima leisti savivaldai skolintis plačiau, galėtų leisti bent jau pasiskolinti tuos 400 mln. eurų, kurių šiaip ar taip reikės kofinansavimui. Tačiau, matyt, mus išgirs tik tada, kai paaiškės, kad savivalda nevykdo projektų, nes neturi savo kofinansavimo dalies“, – pridūrė jis.
M. Sinkevičiaus teigimu, kaip alternatyva konstitucinio įstatymo pakeitimui galėtų būti Vietos plėtros paskolų ir garantijų fondo steigimas, o tam būtų galima panaudoti ir Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) lėšas.
„Mes prašėme, kad jei jau negalima atlaisvinti fiskalinės drausmės konstitucinio įstatymo pančių, gal būtų galima sukurti Vietos plėtros paskolų ir garantijų fondą. (...) Tačiau panašu, kad bent jau kol kas nesame girdimi“, – tvirtino M. Sinkevičius.
Vyriausybė siūlo leisti savivaldybėms, esant poreikiui, papildomai skolintis iki 1,5 proc. jų biudžetų pajamų. Jei tuo pasinaudotų visos savivaldybės, bendra pasiskolinta suma siektų 53 mln. eurų, tačiau, pasak M. Sinkevičiaus, daugelis savivaldybių galės pasiskolinti tik nedideles sumas.
„Galime paskaičiuoti – tai pačiai Jonavai, kuri yra vidutinio dydžio savivaldybė su maždaug 50 mln. eurų biudžetu, atsiranda galimybė pasiskolinti 750 tūkst. eurų. Šiais laikais su tokia suma nelabai ką nuveiksi“, – sakė Jonavos meras M. Sinkevičius.
Pasak jo, be šių problemų, yra ir daug gyvenimiškų klausimų, kuriuos taip pat reikės spręsti.
Realiai jau esame patyrę, kad valdžių kaita tą situaciją nebūtinai pagerina.
„Savivaldybių švietimo skyriai sakys, kad trūksta 28 mln. eurų švietimo pagalbos specialistams finansuoti, žemės ūkio funkcijoms savivaldoje atlikti trūksta 6,1 mln. eurų. Minimali mėnesio alga nuo sausio tikriausiai didės 35 eurais iki 642 eurų ir tai turės tiesioginę įtaką mūsų biudžetams, todėl šios netektys taip pat turėtų būti kompensuojamos“, – teigė M. Sinkevičius.
Lietuvos savivaldybių biudžetų pajamos, įskaitant valstybės biudžeto dotacijas, 2021 metais turėtų siekti 3,554 mlrd. eurų – 8,4 proc. (275,9 mln. eurų) daugiau nei 2020 metais. Savivaldos pajamos savarankiškoms funkcijos vykdyti turėtų sumažėti 3,1 proc. iki 2,035 mlrd. eurų, tuo metu valstybės biudžeto dotacijos – augti 29 proc. iki 1,519 mlrd. eurų.
„Reikia vertinti teigiamai, kad finansavimas deleguotoms funkcijoms didėja, pirmiausiai dėl mokinio krepšelio, kitą vertus pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti mažėja. Nežinau, kiek reikalus sumaišė koronavirusas ir bendras ekonominis neapibrėžtumas, tačiau gal ne noro ar politinio sutarimo trūksta, o dabartinė ekonominė situacija neleidžia Finansų ministerijai būti savivaldos pusėje“, – teigė M. Sinkevičius.
„Dėsime pastangas, kad nauja Vyriausybė peržiūrėtų savivaldai numatytą finansavimą, tačiau realiai jau esame patyrę, kad valdžių kaita tą situaciją nebūtinai pagerina“, – pridūrė jis.
Vyriausybės teikiamame biudžeto projekte savivaldybėms 2021-aisiais numatyta skirti 1,11 mlrd. eurų tikslinių dotacijų. Šių dotacijų suma yra 104 mln. eurų didesnė nei šiemet, iš jų 83,7 mln. eurų numatyti mokytojų darbo užmokesčiui padidinti. Iš valstybės biudžeto ugdymo reikmėms savivaldybės kitąmet iš viso turėtų gauti 871,9 mln. eurų, savivaldybėms perduotoms valstybės funkcijoms finansuoti – 213,5 mln. eurų, savivaldybių mokykloms, skirtoms specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams – 24,1 mln. eurų.
Valstybės institucijos ir įstaigos iš joms patvirtintų asignavimų numato skirti 409,3 mln. eurų dotacijų savivaldybių vykdomoms funkcijoms – 237,1 mln. eurų daugiau bei 2020 metais. Iš jų 132 mln. eurų ketinama skirti 2020 metų savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms kompensuoti, 157,184 mln. eurų – vietinės reikšmės kelių priežiūrai, 65,98 mln. eurų – investicijoms skirtos pritraukti infrastruktūros plėtrai.
Savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis kitąmet sudarys 46,93 proc., planuojama, kad savivaldybių biudžetams tenkanti GPM lešų dalis kitąmet sumažės 4,9 proc. (84 mln. eurų) iki 1,632 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti2
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...