Šį ir kitus siūlymus dėl 2022 metų biudžeto LSA antradienį dar kartą pateikė finansų ministrei Gintarei Skaistei.

„Susitikimas manęs nenuvylė, nes lūkesčiai buvo nuliniai, jie pilna apimtimi ir išsipildė. Teikėme tikrai nemažai pasiūlymų, kai kuriuos jų, tarkime, dėl didesnių skolinimosi galimybių, teikiame jau ne vienerius metus, šį kartą prašėme išlygos bent 2022 metams, tačiau nepanašu, kad jos sulauksime. Tiesa, prie šio klausimo dar grįšime dvišalės komisijos posėdyje, kur dalyvaus ir premjerė Ingrida Šimonytė“, – BNS sakė M. Sinkevičius.

Anot LSA, Europos Sąjungos (ES) valstybėms šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto bendroji išimtis – fiskalinės drausmės taisyklės suspenduotos bent jau iki 2023 metų. Pasak M. Sinkevičiaus, išimtis taikoma visam valdžios sektoriui, neišskiriant savivaldos, tačiau Lietuvoje ji nuo 2020 metų taikoma tik valstybės biudžetui.

LSA siūlė Biudžeto įstatymo projekte nustatyti 15 proc. savivaldybės metinio grynojo skolinimosi limitą, išsamiai apibrėžiant, kokiems tikslams leidžiama skolintis.

Pasak M. Sinkevičiaus, susitikime taip pat kalbėta apie tikslines dotacijas – jos skiriamos iš valstybės biudžeto ir nepanaudotas lėšas savivaldybės privalo grąžinti.

„Tarkime, yra tikslinė dotacija švietimo sričiai mokinio krepšelio pavidalu, tai kodėl tos savivaldybės, kurios imasi reformuoti savo švietimo įstaigų tinklą, atsisako kaimiškų mokyklų, jas prijungia prie miesto mokyklų, tai efektyvina savo veiklą ir sutapo dalį tos dotacijos lėšų, bent dalies jų negali pasilikti ir toliau naudoti tai pačiai konkrečiai sričiai“, – tvirtino M. Sinkevičius.

Jo teigimu, LSA taip pat siūlė savivaldybėms skirti papildomų lėšų būsto šildymo ir pandemijos suvaldymo išlaidų kompensacijoms, taip pat kompensuoti negautas žemės mokesčio pajamas dėl padidintų neapmokestinamų vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų.

LSA taip pat prašo numatyti šimtaprocentinį valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų finansavimą, nes dėl ministerijų taikomų metodikų iki šiol savivaldybės iš dalies finansuodavo valstybines funkcijas savo lėšomis. Anot LSA, ypač trūksta lėšų žemės ūkio funkcijai finansuoti – 2022 metams pritrūks apie 8,6 mln. eurų.

Finansų ministerijos teigimu, savivaldybių pajamos kitais metais turėtų augti 13,7 proc. (514,5 mln. eurų) iki 4,268 mlrd. eurų, o išlaidos didės 13,5  proc. (512,8 mln. eurų) iki 4,312 mlrd. eurų. Savivaldos pajamos savarankiškoms funkcijos finansuoti kitąmet turėtų augti 15,8 proc. (355,4 mln. eurų) iki 2,611 mlrd. eurų, valstybės biudžeto dotacijos – 10,6 proc. (159,1 mln. eurų) iki 1,657 mlrd. eurų.