- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laikinas solidarumo mokestis bankams sumažintų finansavimo prieinamumą verslui, paveiktų Lietuvos investicinį klimatą, teigia Lietuvos verslo konfederacija (LVK).
LVK prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad trumpalaikis sprendimas gali atbaidyti investuotojus, branginti paskolas verslui.
„Reikia išmintingai įsivertinti, ar šis trumpalaikis siekis valstybei surinkti daugiau mokesčių nesukurs ilgalaikių neigiamų pasekmių – ar mes tikrai norime parodyti investuotojams, kad bet koks sektorius gali būti per kelias savaites apkrautas naujais mokesčiais surandant priežasčių pateisinti skubą? Ar tikrai norime verslui rekordinių palūkanų aplinkoje dar labiau branginti paskolas?“, – konfederacijos pranešime teigia A. Romanovskis.
Siekdama atkreipti dėmesį į galimą laikinojo solidarumo įnašo neigiamą poveikį konfederacija kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, finansų ministrę Gintarę Skaistę ir Lietuvos banką.
LVK požiūriu, priėmus šį mokestį būtų nustatytas pavojingas precedentas, kad ateityje gali būti nustatomos diskriminacinės sąlygos ne tik konkrečiam ekonomikos sektoriui, bet ir konkrečioms įmonėms ar jų grupėms, iškraipyti konkurenciją.
Pelno mokesčio bei Laikinojo solidarumo įnašo įstatymų pataisos numato, kad solidarumo įnašas būtų taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 ir 2024 metų pelno mokestį ir galiotų iki 2025 metų birželio 15 dienos.
Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4–5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.
Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nepersirašiusiems sutarčių elektra gali gerokai brangti: pasidalijo naudingais patarimais11
Žmonės, pasirašę sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais, raginami jas atidžiai peržiūrėti, kol dar yra laiko palyginti kainas ir priimti geriausią sprendimą. Nuo liepos Vyriausybė elektros nebekompensuos. LNK reportaže patarimais dal...
-
Ruošiamasi rekonstruoti kelio Vilnius–Utena ruožą Utenoje2
Ruošiantis skelbti beveik dviejų kilometrų ilgio kelio Vilnius–Utena atkarpos Utenoje rekonstrukcijos rangovo konkursą, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pradeda parengiamuosius darbus. ...
-
Kaip skelbiama ekstremalioji situacija dėl sausros?
Stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – šiuo metu nustatyta trijų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Savivaldybės turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelb...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių7
Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Daržovių augintojai neprisimena, kada prieš sodinimą laistė perdžiūvusią dirvą1
Šalies daržininkai nepamena metų, kada prieš sėją daržus laistė, kad sėklų neberti į perdžiūvusią žemę, sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė, pabrėžianti, kad šalnos daržovių augintojams ypatingai didel...
-
Žiniasklaida: nuo liepos už ploniausius plastikinius maišelius prekybininkai ims 1–5 centus67
Siekiant mažinti plastiko vartojimą, jau nuo liepos prekybos centruose itin ploni plastikiniai maišeliai nebebus nemokami, o už juos prekybininkai svarsto imti 1–5 centus, praneša LRT portalas. ...
-
Siūloma etiketėse nurodyti dabar po privačiais ženklais besislepiančius gamintojus7
Seime skinasi kelią iniciatyva gamintojus, kurie slepiami naudojant privačius prekybininkų ženklus, nuo 2024 metų liepos įpareigoti prekės ar produkto etiketėje nurodyti jų identifikavimo informaciją. ...
-
Seimas bandys tramdyti mokesčių nemokančius pavėžėjus iš užsienio14
Seime skinasi kelią bandymas pažaboti savarankiškai dirbančius ir mokesčių nemokančius pavėžėjus iš užsienio. ...
-
Kainos Lietuvoje per metus augo sparčiau nei Estijoje, lėčiau nei Latvijoje1
Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse gegužę išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
RRT: 5G tinklas jau dengia daugiau nei 80 proc. Lietuvos9
Pernai Lietuvoje pradėtas diegti itin spartus mobilusis 5G ryšys jau dengia 80 proc. šalies teritorijos, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir tarnyboje iki gegužės 3 dienos užregistruotais...