Spalį Lietuvoje pasiektas nedžiuginantis rekordas – prašymus neleisti lošti Valstybinei lošimų priežiūros komisijai (VLPK) pateikė jau daugiau nei 700 gyventojų.

B kategorijos (automatų) salonus jungiančios Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) vertinimu, didžiausia kaltė dėl to tenka VLPK ir jos neva proteguojamiems lošimų namams, kur parašoma iki 90 proc. prašymų neleisti lošti.

"Dar liepą kalbėjome apie itin liūdnas tendencijas, kai per pirmą 2008-ųjų pusmetį prasilošė beveik tiek pat asmenų, kiek per visus 2007 m. Tuomet prognozavome, kad šiuos metus galime baigti pasiekę liūdną rekordą – sulaukti 700–750 prašymų neleisti lošti. Deja, tai buvo pernelyg optimistinė prognozė. Dar nesibaigus spaliui turime 713 tokių prašymų", – teigė NLŽVA valdybos pirmininkas ir didžiausią šalyje lošimų automatų salonų tinklą valdančios bendrovės "Tete-a-tete" lošimo namų direktorius Samoilas Kacas.

Anot jo, septynerius metus VLPK nuosekliai proteguoja lošimų namų sektorių. O prasilošusių asmenų gausa esą tiesiogiai susijusi su nevaldoma grėsmingiausius azartinius lošimus siūlančių lošimų namų plėtra.

VLPK administracijos direktorius Andrius Karaliūnas į tokius kaltinimus atsakė šypsena ir pasiūlė nekreipti dėmesio į skambius verslininko pareiškimus: "Jis jau ne pirmą kartą siunčia tokius pranešimus. Nėra čia ko jaudintis. Ponas Kacas pats yra verslininkas ir lošimo namai jam – vienas pagrindinių konkurentų, tai ir juodina juos, taip pat mus."

Jis įsitikinęs, kad B kategorijos lošimo salonai yra ne ką mažiau kenksmingi nei lošimo namai. Tačiau juose, bingo salonuose ar lažybų punktuose nėra kam tikrinti, ar žmogus pateikė prašymą neleisti lošti. Dėl to daugelis tokių asmenų žino, kad ten jiems užeiti niekas nedraus. O lošimo namuose, nuo birželio pradėjus lankytojų registraciją, duomenys apie draudimą lošti aiškiai matomi kompiuteryje.

"Potraukis lošti – liga. Tai net įtraukta į tarptautinį ligų klasifikatorių. Sutinku, kad pralošus lošimo namuose potraukis atsilošti labai didelis, nes galima tai daryti iš karto sužinojus statymo rezultatą, nereikia laukti savaitės kaip loterijose. Tačiau visi azartiniai žaidimai įtraukia. Nėra taip, kad prasilošusiajam gydytojas, kaip narkomanui metadono terapiją, paskirtų vaistą – lošti automatų salonuose", – aiškino A.Karaliūnas.

Skaičiai ir faktai

Lietuvoje yra:

2392 B kategorijos lošimo automatai;

1120 A kategorijos (esančių lošimo namuose) lošimo automatų;

192 lošimo stalai (139 kortų ir 53 rulečių).

Šaltinis: Valstybinė lošimų priežiūros komisija