- Sniegė Balčiūnaitė, Roma Pakėnienė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasarą paprastai mažiau klientų sulaukiantys lombardai stebi besitraukiančią rinką – nors aukso kaina išaugusi, juvelyrinių dirbinių atnešama ir mažiau, ir pigesnių.
Kauno įmonės „Deimantina“ ir Vilniaus lombardo „Antakalnio juvelyrika“ darbuotojai sako aptirpusius klientų srautus stebintys nuo koronaviruso pandemijos pradžios.
„Klientų sumažėjo. Nors aukso kaina kaip ir didesnė dabar, kaip ir naudingiau būtų. Gal anksčiau žmonės visą savo auksą pridavę, nebeturi. Kai neturėjo pinigų, seniau viską užsistatė“, – BNS sakė „Deimantinos“ juvelyras Auksanas Juodis.
„Antakalnio juvelyrikos“ darbuotojas, nesutikęs viešai pasakyti savo pavardės, tvirtino, kad „lombardų laikai jau praėjo“: „Verslas leidžiasi žemyn. Daugelis klientų lombarduose prarado turėtą auksą“.
Pasak jo, aukso dirbinių kainos nėra tiek išaugusios, kad už juos lombardai mokėtų daugiau.
„Jos ne taip reikšmingai pakilo, kad daug daugiau pinigų žmonės gautų“, – tvirtino „Antakalnio juvelyrikos“ atstovas.
Nenorėjęs prisistatyti Vilniaus lombardo „Lombas“ darbuotojas irgi teigė, kad ūgtelėjusios aukso kainos ne itin didelė paskata žmonėms įkeisti juvelyrinius dirbinius – pasak jo, dažniausiai atnešami papuošalai tinkami tik lydymui.
Tuo metu kelių lombardų savininkė Marytė Kairienė sako, kad žmonės aukso kainų pokyčių nesivaiko – kai reikia pinigų, tai ir eina į lombardus.
„Prieš metus atnešdavo vestuvinius žiedus, dabar jų sumažėjo, bet daugiau išsitraukia pigesnių papuošalų“, – BNS sakė lombardų savininkė.
„Kai geri laikai ekonomikoje, žmonės mažiau neša“, – įsitikinęs Kauno įmonės „Regvinta“ vadovas Andrius Mikalauskas.
Pasak jo, paprastai daugiau žmonių ateina vėsiuoju metų laiku, kai reikia mokėti mokesčius ir pritrūksta pinigų.
Individualios įmonės iš Klaipėdos savininkas Viktoras Zujevas pabrėžė, kad žmonėms išpirkti užstatytus daiktus vis sunkiau.
„Kai sueina terminas atsiskaityti, jie negali ir prašo palaukti. Būna du, tris mėnesius prašo palaukti. Kartais reikia pamažinti procentus“, – kalbėjo V. Zujevas. Pasak jo, 90 proc. klientų yra nuolatiniai, todėl tai padeda išvengti pavogtų daiktų.
Lygindamas prieš dešimtmetį buvusią situaciją ir dabartinę įmonės „Aisrižda“ savininkas Ričardas Diliūnas ją vadina prasta. Tačiau jis pabrėžė, kad užstatytus daiktus žmonės dažniausiai atsiima: „Stengiasi pasiimti. Šiek tiek tenka palaukti, palaikyti“.
„Antakalnio juvelyrikos“ atstovo teigimu, užstatę brangius ir svarbius papuošalus, net kelerius metus žmonės moka kelių eurų per mėnesį palūkanas ir tikisi vieną dieną juos išsipirkti, nors įmokų jau būna palikę maždaug tiek, kiek kainuoja papuošalas.
Tuo metu M. Kairienė pastebėjo, kad vis dažniau „tie patys žmonės atneša tą pačią juvelyriką“.
„Nuolatiniai vestuvinių žiedų, ypač senesnių, tų storesnių, platesnių įkeitimai leidžia jiems išgyventi, kai reikia papildomų lėšų, dažniausiai vaistams, pirkiniams, kurių reikia skubiai, bet trūksta pinigų. Tokie žmonės visada atneštus daiktus išperka, kad kitą kartą vėl atneštų“, – kalbėjo ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...