- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl mažesnės elektros gamybos iš vėjo ir didesnio vartojimo vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 18–24 dienomis padidėjo 31 proc. iki 84 euro už megavatvalandę (MWh).
Latvijoje ir Estijoje vidutinė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė sako, kad vėjo jėgainių generacija visą savaitę buvo nežymi ir išaugo tik penktadienį ir šeštadienį – iki maždaug 18 gigavatvalandžių (GWh).
Ji taip pat pabrėžė, kad kainos augimą lėmė 3 proc. didesnis elektros suvartojimas, išaugęs iki 241 GWh.
„Dėl augančio suvartojimo ir mažos vėjo generacijos trečiadienį stebėjome neįprastai aukštas valandines kainas – kovo 20 d. 9 valandą elektros kaina visose Baltijos šalyse siekė 483 eurų už megavatvalandę. Palyginti šeštadienį dienos metu, dėl mažo suvartojimo ir aukštos atsinaujinančių išteklių gamybos elektra kainavo vos 10 eurų už megavatvalandę“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.
A. Krasauskienės teigimu, elektros kainos taip pat buvo pakilusios ketvirtadienį, penkioms valandoms atjungus „NordBalt“ jungtį.
„Litgrid“ duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę vietos elektrinės užtikrino 43 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 104 GWh elektros arba yra 27 proc. mažiau, nei prieš savaitę.
Daugiausia elektros pagamino vėjo jėgainės, tačiau jų gamyba mažėjo 57 proc., iki 34 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių generacija per savaitę padidėjo dvigubai, iki 21 GW, o hidroelektrinių – mažėjo 15 proc. (iki 19 GWh). Saulės elektrinių gamyba išliko tokia pati ir siekė 16 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 33 proc. Lietuvoje generuotos elektros, hidroelektrinės – 18 proc., saulės elektrinės 15 proc., šiluminės elektrinės – 20 proc., o kitos elektrinės – 14 procentų.
Nurodoma, kad 62 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti, bendras importo kiekis padidėjo 22 proc. iki 177 GWh.
62 proc. importuotą iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. – iš Lenkijos, 11 proc. – iš Latvijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 54 proc. iki 16 GWh. 52 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 48 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šadžius: Briuselis turi skubiai spręsti dėl finansavimo saugumui didinimo1
Finansavimo didinimas saugumui ir gynybai Europos Sąjungos (ES) lygiu turi būti sprendžiamas skubiai, nelaukiant naujos daugiametės finansinės programos, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. ...
-
Baltijos šalys kuria tarpvalstybinį „Rail Baltica“ valdymo modelį
Rengiantis būsimos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui, šios infrastruktūros operatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rengia bendrą jos valdymo modelį, pranešė „Lietuvos geležinkeli...
-
Šakalienė atskleidė istorinio VGT sprendimo užkulisius: lėmė ir karinis patarimas2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) per ateinančius ketverius metus užsibrėžus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė leidžia suprasti, kad tokius skaiči...
-
Trišalė taryba svarstys siūlymą dėl vienos šventės išbraukimo1
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių siūlymą iš švenčių sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją švenčiamą Tarptautinę darbo dieną turėtų svarstyti Trišalė taryba. ...
-
Ruginienė: šį finansinį klausimą laikas imti į savo rankas
Pavasarį ketinant pradėti diskusijas dėl kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė Trišalę Tarybą ragina sutarti dėl konkrečių formulės nustatymo principų. ...
-
Kalbame garsiausiai, bet ir patys turime skylių: iš Lietuvos reikalingos prekės keliauja rusams1
Lietuva bene garsiausiai ragina Vakarus griežtinti sankcijas Rusijai, bet pati Lietuva per trejus metus neužlopė skylių, pro kurias iš Lietuvos keliauja rusams reikalingos prekės. Naujasis užsienio reikalų ministras apskritai sako, kad Lietuva ne...
-
LEA: slūgstant įtampai rinkose, keičiasi ir gamtinių dujų kainos
Per praėjusią savaitę gamtinių dujų kainos vidurkis sumažėjo 1,9 proc. – tai pirmas TTF savaitės kainų vidurkio mažėjimas po dvi savaites trukusio didėjimo, pasibaigus rusiškų gamtinių dujų tranzitui per Ukrainą, praneša Lie...
-
EIM pristatė planą START: siekiame ambicingo tikslo
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) pirmadienį Lietuvos ekonomiką transformuoti siekiantį planą START, kurio tikslas – užtikrinti šalies ekonomikos spartesnį augimą, skatinant investicijas, inovacijas ir konkurencingumą. Planas pris...
-
Ekonomistai: valstybei teks skaičiuoti – gyventojų pečius užguls didesni mokesčiai?
Lietuvai per artimiausią penkmetį gynybai planuojant skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), didžiąją dalį papildomų lėšų pasiskolinant bei kartu nemažinant viešųjų paslaugų finansavimo, ekonomistai sako, jog valstyb...
-
Paluckas įvertino Žemaitaičio pareiškimus: tai normali, nors ir gana aštroka diskusija1
„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui skeptiškai vertinant Valstybės gynimo tarybos (VGT) nutarimą dėl gynybos finansavimo, premjeras Gintautas Paluckas tokią koalicijos partnerio reakciją laiko normalios, nors ir ...