- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ savaitgalį į šalia Alytaus esančią „LitPol Link“ keitiklių stotį atgabeno trečiąjį autotransformatorių, skirtą Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties išplėtimui. Šį projektą, kuris yra vienas svarbiausių Lietuvai siekiant sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais, planuojama baigti iki metų pabaigos.
„LitPol Link“ išplėtimui iš viso reikalingi trys tokie autotransformatoriai. Pirmasis Lietuvą pasiekė gegužę, o antrasis – birželio viduryje.
„Per artimiausias kelias savaites „LitPol Link“ keitiklių stotyje bus įjungti pirmieji du autotransformatoriai, kuriuos sumontavome per vasarą. Trečiojo autotransformatoriaus funkcija bus rezervinė. Turėdami du veikiančius autotransformatorius būsime pasiekę svarbų etapą, kadangi techniškai turėsime galimybę, prireikus, veikti sinchroniniu režimu su Lenkijos elektros energetikos sistema. Tai dar vienas svarbus žingsnis sinchronizacijos projekto įgyvendinimo link, didinantis Lietuvos elektros sistemos saugumą ir savarankiškumą“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
410/345/10,5 kV, 600 MVA galios autotransformatoriai pagaminti „General Electric“ gamykloje Gebzėje, Turkijoje. „LitPol Link“ išplėtimo projektas taip pat apima 400/330/10 kV Alytaus pastotės 400 kV skirstyklos bei 330/110/10 kV Alytaus pastotės 330 kV skirstyklos išplėtimą, 330 kV ir 110 kV elektros linijų rekonstrukciją. Bendros projekto investicijos siekia 22,5 mln. eurų, projektas iš dalies finansuojamas iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Įrengti autotransformatorius reikia tam, kad po sinchronizacijos 2025 m. „LitPol Link“ jungtis galėtų veikti sinchroniniu režimu su Lenkijos tinklais. Šalia Alytaus esanti elektros infrastruktūra – kertinė visam sinchronizacijos projektui, kadangi būtent „LitPol Link“ jungtis užtikrins žemyninės Europos ir Baltijos šalių tinklų darbą sinchroniniu režimu.
„LitPol Link“ jungties išplėtimas yra vienas iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų, kurie apima naujos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybą, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių 330 kV tinklų stiprinimą ir elektros perdavimo sistemos valdymo bei IT tobulinimą.
Šiuo metu 3 iš sinchronizacijos projektų jau yra įgyvendinti. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba ir 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija. Iš viso šiuo metu baigta daugiau nei ketvirtadalis visų sinchronizacijai reikalingų darbų.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie žemyninės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis žemyninės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...
-
Seimas svarstys siūlymą griežtinti reikalavimus nesudėtingo statinio statybai kurortuose
Seimas svarstys Statybos įstatymo pataisas, siūlančias kurortuose statant ir rekonstruojant nesudėtingus negyvenamosios paskirties statinius reikalauti statybos leidimo. ...
-
Seimas pradeda svarstymus, ar leisti fintech įmonėms atlikti momentinius mokėjimus
Seimas svarstys, ar leisti mokėjimo ir elektroninių pinigų įmonėms atlikti momentinius mokėjimus. ...
-
Seimas spręs, ar drausti kiniškos įrangos naudojimą elektros sistemoje1
Seimas spręs, ar uždrausti kiniškos programinės įrangos naudojimą didesnės nei 100 kilovatų (kW) galios elektros energijos kaupikliuose, saulės ir vėjo jėgainėse. ...
-
Kelia tikslą: milijonas investuojančių lietuvių5
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė teigia, kad pasyvus Lietuvos gyventojų investavimas ir vangiai biržai atsiveriančios rinkos lemia silpną Lietuvos kapitalo rinkos padėtį. Pasak jos, vos 2,3 proc. Lietuvos gyventojų investuoja į vertybinius p...
-
Ekspertės: dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose degalų, dujų kainos Lietuvoje neturėtų kilti2
Neramumai Artimuosiuose Rytuose neturėtų reikšmingai paveikti gamtinių dujų ar naftos produktų kainų Lietuvoje, sako Energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė. ...
-
Nusipirkti būstą darosi beveik neįmanoma: pradiniam įnašui lietuviai taupo ilgiausiai visoje ES4
Būsto kainos šalyje nenumaldomai auga, tad nusipirkti namą ar butą, ypač jaunoms šeimoms, darosi beveik neįmanoma. Nekilnojamojo turto vystytojai beda pirštu į per didelę biurokratiją, esą geriausiu atveju statybos leidimo jau tur...
-
Šildymo sezono startas: kur radiatoriai jau kaista?4
Kai kuriose savivaldybėse jau kaista radiatoriai. ...
-
Pardavėjų gudravimas: kaip neįsigyti buto su nenaudingu plotu?
Perkant butą arba namą kiekvienas kvadratinis metras yra itin svarbus, ypač dabar, kai kvadratinio metro kaina jau perkopė 3 tūkst. ribą. Kartais pardavėjai, ypač naujų butų, gudrauja ir pirkėjams siūlo esą didesnius butus. Bet juose nebūna pertv...
-
Naujoji ECB priežiūros valdybos vadovė Vilniuje susitinka su bankų atstovais
Lietuvoje lankosi naujoji Europos Centrinio Banko (ECB) priežiūros valdybos pirmininkė Claudia Buch (Klaudija Buš). ...