- Akvilė Naginionytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos tekstilės ir aprangos pramonė šiuo metu išgyvena aukso amžių. Be didėjančio eksporto į Europos šalis, duris Lietuvos tekstilininkams atvėrė ir Kinija. Daugėjant užsakymų, pigesnės darbo jėgos lietuviai ketina ieškoti Ukrainoje ir Baltarusijoje.
Į tekstilės ir audinių parodą pirmą kartą atvyko Kinijos verslininkai. Lietuvą laikantys Vakarų valstybe kinai nusprendė pirkti jiems brangių lietuviškų medžiagų ir gaminių. Mat kinai keičia skonį ir vis dažniau atsiranda norinčiųjų kokybės, o ne kiekybės.
„Kinijos ekonominė padėtis ir gyvenimo lygis paaugo, dabar ne tiek svarbu kaina, kiek kokybė arba prekės ženklas, dizainas. Kinija atsižvelgia į viso pasaulio rinkos pokyčius, į Lietuvos taip pat“, – sako „China Textiles and Garment Brand Show“ organizatorius Sunas Siaomingas.
Lietuvos eksportas į Kiniją didėja, tačiau to negana. Azijos šalis dar siūlo tinkamą žaliavos bazę.
„Pasiūti, išausti mes mokame puikiai, bet mums reikėtų gauti geresnių medžiagų, kokybiškesnių medžiagų, naujų technologijų. Tuo būdu pasiūlant rinkai gerus gaminius, juos pasiūlant pakankamai pigiai, nes lietuviai parduoti jau moka“, – aiškina Aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius Valdas Klimavičius.
Lietuva parduoda nemažai – 80 proc. tekstilės ir audinių iškeliauja į užsienį, o šioje pramonėje dirba 28 tūkst. žmonių – maždaug kaip Kėdainių miestas. Vis dėlto tekstilininkai susiduria su iššūkiu – pramoninkams trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Todėl, bendradarbiaudami su ukrainiečiais ir baltarusiais, jie darbuotojų arba atsiveš čia, arba dalį užsakymų perkels į Ukrainą ir Baltarusiją.
Iš 400 dalyvių, ieškančių galimų verslo partnerių, maždaug pusė – lietuviai. Kasmet tekstilės ir audinių parodoje dalyvaujantys verslininkai tiesiogine prekyba tiki labiau nei elektronine.
„Žinote, kartais mes suabejojame, atrodo – internetas gali spręsti visas problemas, bet po to mes turime tiek kontaktų ir tiek darbo, kad kiekviena paroda atneša be galio didelį naudingumą ir pelną“, – teigia UAB „Mega Euro Group“ generalinis direktorius Sigitas Stankevičius.
Parodoje ne tik mezgami ryšiai, bet verslininkai apžiūri ir naujausias siuvimo technologijas, madingiausias medžiagas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.2
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?12
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...