- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų gegužę pradėjęs veikti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis (GIPL) išbandytas veikiant maksimaliu pajėgumu.
Du bandymai buvo atlikti siekiant įsitikinti, kad dujotiekiu sklandžiai gali būti perduodamas visas techninius parametrus atitinkantis dujų srautas. Abiejų šalių operatorių vertinimu, testai įvyko sėkmingai, pranešė Lietuvos dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“.
„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad bandymų metu pasiektas maksimalus dujų srautas tiek į Lietuvą, tiek į Lenkiją.
„Galimybių patikrinimas parodė, kad infrastruktūra pastatyta taip, kaip buvo numatyta projekte ir dujotiekis gali patikimai dirbti visu pajėgumu“, – sakė N. Biknius.
Bandymai atlikti po to, kai Lenkijoje rugsėjo pabaigoje pradėjo veikti Holovščycų dujų kompresorių stotis, leidusi pasiekti projektinį GIPL pajėgumą. Lietuvoje dujų slėgį dujotiekyje užtikrina Jauniūnų stotis.
Nuo GIPL veiklos pradžios geguž-ės 1-ąją dujų tiekėjai juo transportavo beveik 1 TWh dujų į Lietuvą šalies bei kitų šiaurinių valstybių poreikiams ir 4,2 TWh – į Lenkiją.
Daugiau nei 500 km ilgio maždaug 500 mln. eurų vertės magistraliniu dujotiekiu dabar naudojasi 10 rinkos dalyvių, didžioji jų dauguma į Lietuvos rinką atėjo pradėjus veikti jungčiai.
Šių metų pradžioje Lietuvoje baigtas tiesti dujotiekis sujungė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Bendras jo ilgis yra 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km.
GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendino kartu su Lenkijos „Gaz-System“. Plieno vamzdžius dujotiekiui Lietuvoje už 26,4 mln. eurų (be PVM) tiekė Lenkijos bendrovė „Izostal“, o už maždaug 80 mln. eurų jį pastatė bendrovė „Alvora“ kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Registrų centras: finansinių ataskaitų vis dar nepateikė apie 1,2 tūkst. paramos gavėjų
Apie 1,2 tūkst. įvairių paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų vis dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų, penktadienį pranešė Registrų centras. ...
-
Paskutinė diena susimokėti žemės mokestį: šiemet planuojama surinkti apie 61 mln. eurų
Pentadienis yra paskutinė diena, kuomet savininkams reikia susimokėti žemės mokestį už 2024 metus – šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 61 mln. eurų, arba 2 mln. eurų (3,27 proc.) daugiau nei pernai. ...
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?6
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh2
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...
-
Užimtumo tarnyba: vis daugiau gyventojų įsitraukia į remiamas mokymo programas
Šiemet pusantro karto daugiau gyventojų įsitraukė į Užimtumo tarnybos remiamas mokymo programas. Tarnybos duomenimis, jose pradėjo dalyvauti 14,8 tūkst. asmenų. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo sausio didės1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo sausio didėja maždaug 1–4 proc. ...
-
Kaunietė: neketinu rūšiuoti maisto atliekų92
Jau du mėnesius Kaune reikia rūšiuoti virtuvėje susidarančias atliekas, mesti jas į specialius konteinerius. Tačiau kai kurie gyventojai to neketina daryti. Priežastis paprasta – nepatogu. ...
-
Paradoksali situacija: valdininkų atlyginimai auga sparčiau nei privataus sektoriaus5
Lietuvoje klostosi paradoksali situacija. Viešojo sektoriaus darbuotojų algos kyla taip sparčiai, kad privatus verslas nebepaveja. Verslininkai sako, kad bėda ne patys atlyginimai, o tai, kad valdininkų turime kur kas daugiau nei išsivysčius...