- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje neregėtai suklestėjo vidurinė klasė – šimtai tūkstančių uždirba daugiau nei 2 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių. Šiemet Lietuvoje vyksta savotiškas sprogimas žmonių skaičiaus, kurie uždirba daugiau nei 5 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių, arba daugiau nei 3 025 eurus, atskaičiavus mokesčius. Jų šiuo metu – tris kartus daugiau nei pernai. Kas nutiko, kad Lietuvos gyventojai turtėja, ir ką tai reiškia valstybei ir ekonomikai, apie tai pokalbis su ISM universiteto Verslo tvarumo vadybos programos direktore dr. Virginija Poškute.
– Kaip žmogui suprasti, kad jis jau priklauso vidurinei klasei? Kokie vidurinės klasės kriterijai?
– Apie vidurinę klasę galima spręsti pagal gyventojų pajamas, išlaidas, galima spręsti pagal vartojimo krepšelį. Žmogus gali suprasti pagal tai, ar gali sau leisti tai, ką didžioji dauguma visuomenės šiandien jau leidžia aplink jį. Tie 65 proc. lietuvių gyvena labai panašiai arba bent palyginimai. Jie gali sau leisti panašų vartojimo krepšelį arba turi panašias pajamas.
– Gal kalbama tik apie didžiuosius miestus?
– Iš tiesų situacija netolygi. Kalbame apie 65 proc. vidutiniškai Lietuvoje. Žiūrint pagal statistiką, gyventojų pasiskirstymus, skirtumus tarp vartojimo išlaidų – dar labai didelis skirtumas tarp žmonių, gyvenančių didžiuosiuose miestuose ir mažesniuose miesteliuose, kaimuose. Kaimuose ir mažuose miesteliuose vidurinės klasės procentas mažesnis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar yra priežasčių, kodėl staiga vidurinė klasė pradėjo didėti?
– Turbūt vieno atsakymo nėra. Yra daug priežasčių. Viena jų – mūsų ekonomikos sankloda ir net struktūra, kad vis daugiau dirbame aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiose srityse. Atlyginimų kartelė didėja, ypač kalbant apie jaunesnę kartą. Vyresnė karta šiek tiek sunkiau prisitaikė ir šiek tiek atsilieka pagal pajamų lygį, tačiau dabartiniai 30–40-mečiai niekada taip gerai negyveno.
– Yra tekę girdėti frazę, kad stipri vidurinė klasė lygu sveika ekonomika.
– Taip. Galiu pasirašyti po šiuo teiginiu, nes stipri vidurinė klasė rodo, kad nelyginės visuomenės nedaug. Kuo jos mažiau, kuo tolygesnė, tuo mažiau socialinių įtampų, stipresnė ekonomika. Tai ir laimės rodikliai.
– Ar galima dėti lygybės ženklą tarp Lietuvos vidurinės klasės ir Vakarų Europos vidurinės klasės?
– Mes labai sparčiai artėjame link Vakarų Europos vidurinės klasės pagal tai, kam ir kaip išleidžiame pajamas. Vienu aspektu atsiliekame: maistui skiriame daugiau išlaidų nei vidutinis europietis. Vidutiniškai Europoje skiriama apie 13–14 proc. vidutinio europiečio išlaidų, o Lietuvos vidutinis gyventojas skiria apie 20 proc. ir daugiau.
Atlyginimų kartelė didėja, ypač kalbant apie jaunesnę kartą.
– Italijoje situacija kitokia – ten daugiau uždirba ne jaunesnioji karta, o 65–70-mečiai. Gal visuomenei lengviau, kai vyresnioji karta uždirba daugiau ir gali save išlaikyti?
– Iš dalies taip. Senstant visuomenei matome, kad šiai grupei paramos reikia vis daugiau ir daugiau. Kuo jie gali daugiau save paremti, tuo lengviau kitoms visuomenės grupėms. Kita vertus, nereikia supaprastinti. Italijoje probleminė grupė yra jauna visuomenės dalis, kuri sunkiai įsilieja į darbo rinką. Netolygumų vis vien yra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra: 2025-ųjų biudžete reiktų priemonių didesnių akcizų poveikiui sušvelninti
Seimui priėmus Gynybos fondo paketą, kuriame, be kita ko, krašto apsaugą numatyta finansuoti padidinant akcizus kurui, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad kitų metų valstybės biudžete turi būti priemonės, kaip sušvelnint...
-
Ministerija: nuo rugpjūčio 30 dienos nebeveiks „E. sąskaita“, ją keičia SABIS
Nuo pirmadienio prasidėjo perėjimas prie SABIS – Sąskaitų administravimo bendrosios informacinės sistemos, kuri pakeis informacinę sistemą „E. sąskaita“. Pastaroji veiki nustos rugpjūčio 30 d., pranešė Ekonomikos ir inovacij...
-
Premjerė Alytuje apžiūrės kareivines, ministrai domėsis energetikos objektų saugumu2
Premjerė Ingrida Šimonytė su keliais ministrais antradienį lankysis Alytuje, ji apžiūrės karinę infrastruktūrą, pristatys gynybos biudžeto projekciją, kariuomenės modernizavimą, ministrai domėsis energetikos objektų saugumu. ...
-
Paskutinę birželio savaitę – stabilios energijos išteklių kainos
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad per savaitę energijos išteklių kainos keitėsi nežymiai: didmeninė elektros kaina padidėjo 0,5 proc., Brent nafta pabrango 0,8 proc., dyzelinas – 1,3 proc., benzinas – 0,4 proc., ...
-
„Investuok Lietuvoje“: šiemet – 22 nauji tiesioginių užsienio investicijų projektai
Pirmąjį šių metų metų pusmetį Lietuvoje patvirtinti 22 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai – aštuoni nauji bei 14 – šalyje jau veikiančių bendrovių, skelbia „Investuok Lietuvoje“. ...
-
Įsigaliojo įstatymo pakeitimai dėl fejerverkų: paaugliai „bambioškių“ įsigyti negalės2
Pirmadienį įsigaliojo Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis Seimas sugriežtino prekybą fejerverkais, suteikė daugiau teisių savivaldybėms, kurios miestuose galės nustatyti zonas be fejerverkų. ...
-
Prie Aplinkos ministerijos protestuojanti Pagirių bendruomenė prieštarauja vandenvietės sumažinimui
Pirmadienį Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ prie Aplinkos ministerijos surengė piketą, kaip teigiama, dėl institucijos noro sumažinti Pagirių vandenvietė ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoj...
-
Šimkams ūkininkavimas – ne tik verslas, bet ir meditacija, hobis1
Kai Irena ir Rolandas Šimkai dar gyveno Vilniuje, ėjo atsakingas ir aukštas pareigas, lipdukas ant vienos virtuvinės spintelės priminė: „Gyvenimas per trumpas, kad gertum prastą vyną.“ Rolando nuomone, tai reiškė: gyveni...
-
Ž. Mauricas: dar viena mokesčių kėlimo bangelė galima po Seimo rinkimų1
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priimtas gynybai skirtų mokesčių paketas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis ir verslui esminio poveikio neturės. Vis tik, jo manymu, mokesčiai gali būti keliami dar kartą p...
-
Tiltų metai Kaune: per Nerį statys naują jungtį dviratininkams ir pėstiesiems32
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio i...