- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per šių metų trečiąjį ketvirtį kredito unijų sektoriaus turtas išaugo 7,3 proc. ir perkopė 1 mlrd. eurų. Devynių mėnesių veiklos rezultatas – 8 mln. eurų grynojo pelno, beveik 3 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, skelbiama Lietuvos banko pranešime.
„Kredito unijų sektorius yra aktyvus, tai matome ir iš finansinių rodiklių. Augimas tvarus, tačiau daliai kredito unijų derėtų atkreipti dėmesį vertinant ir valdant vėluojamas grąžinti paskolas, kad ateityje dėl jų nekiltų problemų“, – sako Lietuvos banko Bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.
Aktyviai skolindamos kredito unijos uždirbo 17 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 23 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Didžiausią kredito unijų pajamų dalį (79 proc.) sudarė palūkanų pajamos.
Kredito unijų suteiktos paskolos grynąja verte per ketvirtį padidėjo 33,8 mln. eurų (4,6 proc.) ir sudarė 763,2 mln. eurų (2021 m. antrąjį ketvirtį paskolos augo 39,2 mln. Eur, arba 5,7 proc., prieš metus – 24,4 mln. Eur, arba 3,9 proc.). Skolinimas gyventojams, kuriems suteiktos paskolos sudarė 77 proc. paskolų portfelio, išaugo 19,4 mln. eurų (3,4 proc.) – iki 587,4 mln. eurų, įmonėms – 14,4 mln. eurų (8,9 proc.) – iki 175,7 mln. eurų.
Aptariamu laikotarpiu daugiausia augo būsto paskolos – 15 mln. eurų (5 proc.), kurios sudarė daugiau kaip 40 proc. viso paskolų portfelio.
Lietuvos banko duomenimis, kredito unijų priimti indėliai išaugo 63,7 mln. eurų (7,7 proc.) ir sudarė 890,2 mln. eurų, iš jų 256,8 mln. eurų – indėliai iki pareikalavimo ir 633,4 mln. eurų – terminuotieji indėliai.
Didžiausią indėlių portfelio dalį (92,5 proc.) sudarė gyventojų indėliai. Lietuvos banko duomenimis, per trečiąjį ketvirtį palūkanų normas už 12 mėn. trukmės terminuotuosius indėlius eurais padidino 17 kredito unijų, vidutinė palūkanų norma už šiuos indėlius sudarė 1,1 proc.
Trečiąjį šių metų ketvirtį kredito unijų pajinis kapitalas padidėjo 2,4 proc. ir sudarė 61,3 mln. eurų. Augimas sietinas su didėjančiu kapitalo poreikiu, didėjant kredito unijų skolinimo apimčiai. Tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiami kredito unijos patirti nuostoliai, trečiąjį ketvirtį išaugo 2,7 proc. – iki 59,9 mln. eurų, o jų dalis analizuojamo laikotarpio pabaigoje sudarė 98 proc. pajinio kapitalo.
Aptariamu laikotarpiu neveiksnių (blogų) paskolų dalis visame portfelyje sumažėjo nuo 9,2 proc. iki 8,6 proc., taip pat sumažėjo ir daugiau kaip 60 d. vėluojamų grąžinti bei nuvertėjusių paskolų apimtis. Tiesa, 19 kredito unijų paskolų portfeliuose daugėjo paskolų, kurių skolinius įsipareigojimus vėluojama vykdyti ilgiau negu 60 d. iš eilės. Ateityje jos gali patirti su paskolų vertės sumažėjimu susijusių išlaidų, neigiamai paveiksiančių jų veiklos rezultatą ir kapitalą, teigia Lietuvos bankas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) grupė, vienijanti 45 kredito unijas, Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) grupė, vienijanti 11 kredito unijų, ir 4 persitvarkančios kredito unijos – iš viso 60 kredito unijų, vienijančių beveik 167 tūkst. narių. Be pagrindinės buveinės, kredito unijos paslaugas teikė 75 struktūriniuose padaliniuose. Pelningai dirbusios 55 kredito unijos uždirbo 8,1 mln. eurų pelno, o 5 kredito unijos patyrė 0,1 mln. eurų nuostolį.
Visos – ir centrinės, ir atskiros – kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius reikalavimus, pažymima Lietuvos banko pranešime. Be finansinių paslaugų teikimo savo narėms, centrinės kredito unijos stebėjo ir tikrino jų prisiimamą riziką, pagal poreikį palaikė jų likvidumą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą1
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą5
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...