- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas atliko tyrimą, kas labiausiai lėmė maisto kainų kilimą. Ką jis atskleidė, LNK žurnalistė teiravosi Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Aurelijaus Dabušinsko.
– Papasakokite, kokį tyrimą atlikote ir kokias išvadas padarėte.
– Atlikome tyrimą „Maisto kainų raida ir dinamika Lietuvoje“. Kainų raidą palyginome su mūsų įvertintų sąnaudų padidėjimu per pastaruosius porą metų. Viena svarbiausių išvadų – didele dalimi maisto kainų padidėjimą lėmė sąnaudų padidėjimas. Kainų raidą ir sąnaudų kaitą palyginome trimis lygmenimis, trijuose sektoriuose. Pasižiūrėjome į maisto gamybos ir tiekimo grandinės pradžią, t. y. žemės ūkio sektorių. Paskui – į maisto produktų gamybos sektorių, t. y. pramonės lygmenį. Ir galiausiai – į mažmeninės prekybos lygmenį, t. y. kainų raidą, kurią mato ir su kuria susiduria jau vartotojai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ir kokie buvo rezultatai?
– Žemės ūkio lygmenyje mūsų rezultatai parodė, kad žemės ūkio kainų augimas per pastaruosius porą metų buvo didesnis nei sąnaudų padidėjimas. Tuo tarpu laikotarpio pradžioje, t. y. 2021 m. pramonėje sąnaudos pradėjo augti reikšmingiau nei kainos. Ir palaipsniui tai persidavė kainoms. Prekybos lygmenyje ryšys tarp sąnaudų kaitos ir maisto kainų kaitos, jau vartotojų lygmenyje, didėjo ranka rankon, praktiškai kartu. Todėl šiuo požiūriu mes padarėme išvadą, kad kainų raidą iš esmės lėmė sąnaudų didėjimas.
Mes padarėme išvadą, kad kainų raidą iš esmės lėmė sąnaudų didėjimas.
– Ar Lietuvos bankas ruošiasi teikti kokias nors rekomendacijas Vyriausybei dėl maisto kainų?
– Atsižvelgdami į šios analizės rezultatus, atskirų, naujų rekomendacijų neteiksime, nes tam nėra pagrindo. Vertindami išvadas, manome, kad Vyriausybės pasirinkimas paremti labiausiai ekonomiškai pažeidžiamus gyventojus fiskalinėmis priemonėmis, t. y. per išmokas ir kompensacijas, buvo teisingas pasirinkimas. Augant sąnaudoms, ypač kai tą augimą lemia tarptautinės tendencijos, tai kito pasirinkimo kaip ir nėra. Visos ekonomikos apsaugoti per kompensacijas nuo tokio šoko neįmanoma. Tad tokiu atveju galima paremti ekonomiškai pažeidžiamiausių gyventojų pajamas. Ir ta parama turi būti tiksli ir gerai sukalibruota, kad netaptų pernelyg brangi. Na, o žiūrint į ateitį, reikia struktūrinių sprendimų, susijusių su energetikos rinkos funkcionavimu, kad ateityje išvengtume pernelyg didelio šoko. Manau, tos pamokos gali būti išmoktos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Grįžta laukiniai 1990-ieji: vagystės iš vilkikų pasiekė tokį mastą, kad gali tekti branginti prekes4
Lietuvos vežėjai tikina, kad produktų vagystės tiesiai iš vilkikų Europos keliuose pasiekė tokį mąstą, jog gali prisidėti prie prekių brangimo. Tarptautinė gabenamo turto organizacija skaičiuoja, esą 8 milijardai prekių šiemet dėl...
-
Siūlo jau pakalbėti apie žiemos šventes: sufleruoja, kokios dovanos bus laukiamiausios1
Anot renginių organizatorių, ekonomikos recesija, klimato atšilimas, karas Ukrainoje bei pasaulį siaubiančios stichijos turi įtakos, kaip šiemet sutiksime žiemos šventes. Naujausios tendencijos rodo, kokia spalva šiemet dominu...
-
Atskleidė, kuriuose miškuose pilna grybų, bet jų niekas nerenka14
Dzūkijoje grybų supirkimo punktų – vienas kitas, nes dėl sausros miškai tušti, tuo metu rytų Lietuvoje punktų galėtų būti ir daugiau – miškai pilni voveraičių, baravykų, raudonikių ir kitų grybų, tačiau nėra su...
-
Kišenių tuštinimo sezonas – jau ant nosies: kiek mokėsime už šildymą?10
Artėjantis šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjęs, tačiau priklausomai nuo to, kur gyvenate, kainos gali skirti net keliais kartais. Kiek reikės mokėti už šildymą ir kurie miestai mokės daugiau ar mažiau? Plačiau – LNK reporta...
-
Anykščių rajone bus švenčiamas 124-asis siauruko gimtadienis
Anykščių rajone, Surdegyje, šeštadienį rengiama 124-oji siaurojo geležinkelio gimtadienio šventė. ...
-
Kailinių žvėrelių augintojai prašys prezidento vetuoti verslą draudžiančias pataisas7
Seimui šią savaitę uždraudus kailinių žvėrelių fermas nuo 2027 metų, šių gyvūnų augintojai žada prašyti prezidento Gitano Nausėdos pataisas vetuoti. ...
-
M. Sinkevičius: Lietuvai reikia galvoti, kaip gyvens „užsukus europinių pinigų kranelį“8
Į viešąją infrastruktūrą Europos Sąjungos (ES) lėšas gausiai investuojanti Lietuva turėtų pradėti galvoti, kaip ji tęs investicijas „užsukus europinių pinigų kranelį“, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadov...
-
Ekonomistai: šalies pramonė rodo stabilumo ženklus, prognozės atsargios
Lietuvos pramonės gamyba, įskaitant medienos, baldų bei chemijos įmonių, rugpjūtį rodė stabilumą, nors buvo mažesnė nei pernai, tačiau kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, metalo apdirbimas, viršijo lūkesčius, sako ekonomistai. Visgi realaus ...
-
LEA vadovės prognozės optimistiškos: šildymo kainos šią žiemą turėtų būti penktadaliu mažesnės1
Artėjantis šildymo sezonas šalies gyventojams turėtų būti apie 20 proc. pigesnis nei praėjęs, sako laikinoji Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė. ...
-
Užbaigtas šimtmetį neregėtas ir laivybai Nemune svarbus projektas14
Įmonė „Tilsta“ neseniai užbaigė unikalų ir istorinį projektą – visame vandens kelyje nuo Kauno iki upės žiočių įrengė 553 bunas, kurios ilgam užtikrins palankias laivybai sąlygas. ...