Net ir per šalčiausias dienas atsiranda keliautojų, kurie atostogoms renkasi ne šiltus kraštus, o Lietuvą. Taip nusprendė ir Helen su dukra Frėja. Jos mūsų šalyje lankėsi pirmą kartą.
„Atvykome keletui dienų į Vilnių. Pasivaikščiojome Senamiestyje, aplankėme pilį, kelias bažnyčias. Mums labai patiko“, – dalijosi Frėja.
Moterys paragavo ir lietuviškų patiekalų.
„Taip, ragavome cepelinų ir dar vasario 1-ąją – per Pasaulinę cepelinų dieną“, – pridūrė ji.
„Lietuviai labai draugiški ir malonūs, maistas nuostabus, tik labai šalta“, – teigė Helen.
Paklausta, ar sugrįžtų, turistė patvirtino, kad norėtų atvykti vasarą – į muzikos festivalius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Turizmo duomenys rodo, kad pernai užsieniečiai Lietuvą rinkosi itin aktyviai – daugiausia atostogavo, lankė draugus, o apie 16 proc. atvyko verslo reikalais.
„Apsilankė daugiau nei 1,5 mln. keliautojų – tai daugiau nei 4 proc. daugiau nei 2024 m.“, – skelbė „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolanta Masiulienė.
„Apie 53 tūkst. keliautojų patyrė nesklandumų, tačiau daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, keliavusių spalio–sausio mėnesiais per Vilniaus oro uostą, kelionės vyko sklandžiai – tai sudaro apie 97 proc. visų keleivių“, – pasakojo Lietuvos oro uostų atstovė Vitalija Ročė.
Kai kurie turistai planuoja sugrįžti ir į konkrečias vietas.
„Norėčiau sugrįžti, konkrečiai į Užupį, dėl meno, bet ne šį kartą – minus 20 per šalta“, – sakė turistė.
„Tikrai per šalta, man buvo sunku“, – pridūrė turistas.
Apklausus daugiau nei 3 tūkst. turistų paaiškėjo, kad Lietuva vis dažniau tampa pagrindiniu kelionės tikslu.
„Lietuvą renkasi ne kaip šalį pakeliui, o kaip pagrindinį kelionės tikslą“, – aiškino Tyrimų skyriaus projektų vadovė Viktorija Stifanovičiūtė.
Lietuvą užsieniečiai renkasi ne tik dėl vasaros festivalių, bet ir dėl gamtos – apsnigtų pajūrio kopų, garuojančių Dzūkijos miškų, miestų ir kaimelių. Įdomu viskas – nuo autentiškų skonių iki „premium“ sveikatinimo paslaugų. O pastarąsias ypač pamėgo svečiai iš Izraelio.
„Beveik 40 proc. turistų iš Izraelio apsistoja SPA centruose, kai tuo tarpu kiti dažniau renkasi viešbučius“, – teigė V. Stifanovičiūtė.
„Druskininkai kai kam jau tampa tarsi mažasis Izraelis – čia atvyksta daug žydų turistų stiprinti sveikatos. Jų srautus 2025 metais padidino ir atsiradęs tiesioginis skrydis. Tai neturėtų stebinti – Lietuvos kultūra neatsiejama nuo žydų paveldo“, – pažymėjo J. Masiulienė.
Užsieniečiai taip pat vertina, kad Lietuvoje lengva susikalbėti angliškai, išskiria vietinių draugiškumą, kokybišką interneto ryšį, gatvių švarą ir saugumo jausmą.
Vidutiniškai užsieniečiai Lietuvoje praleidžia apie keturias nakvynes. Tačiau išsiskiria turistai iš Izraelio – jie lieka ilgiausiai, vidutiniškai net savaitę. Antroje vietoje – keliautojai iš JAV. O kuo daugiau nakvynių, tuo daugiau išleidžiama pinigų.
„Jeigu lygintume su kaimyninėmis šalimis, pavyzdžiui, Lenkijos turistai išleidžia iki 300 eurų ir praleidžia apie tris naktis – skirtumas akivaizdus“, – aiškino V. Stifanovičiūtė.
Nors daugumos turistų biudžetas siekia iki 300 eurų, svečiai iš Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvoje dažnai išleidžia apie tūkstantį eurų ar net daugiau.
„Kainos čia šiek tiek mažesnės nei Londone“, – sakė Frėja.
Tiesa, keliaujančių į Londoną laukia pokyčiai.
„Iš Vilniaus į Londoną skrendama į tris oro uostus – Lutono, Stanstedo ir Londono Sičio. Skrydžiai į Londono Sičio oro uostą nuo šių metų kovo pabaigos bus stabdomi“, – nurodė V. Ročė.
Šiemet tiek užsieniečių, tiek vietinių turistų laukia ir naujos pramogos. Šių metų kultūros sostine taps Kėdainiai.
„Kėdainiuose planuojama atverti reformatų bažnyčią ir mauzoliejų“, – pasakojo vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.
Įdomybių ruošia ir Druskininkai.
„Autobusų stotyje planuojama įrengti helio balioną, kuris kels žmones į maždaug 200 metrų aukštį“, – nurodė N. Sutkaitytė.
Skelbiama, kad tai gali tapti vieninteliu pasaulyje į pastatą integruotu tokio tipo balionu, iš kurio bus galima stebėti Druskininkų panoramą.
(be temos)