- Remigijus Bielinskas/ BNS, Lukas Juozapaitis/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mairead McGuinness ir Gintarė Skaistė
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai turi ribotą poveikį Lietuvos ekonomikai, tačiau neigiamos įtakos jai daro Rusijos tęsiamas karas Ukrainoje.
„Ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas, ir veikia gerokai stipriau nei sankcijos pačios savaime“, – spaudos konferencijoje trečiadienį po susitikimo su eurokomisare Mairead McGuinness (Meirid Makgines) Vilniuje sakė G. Skaistė.
Pasak finansų ministrės, tiesioginį sankcijų poveikį labiausiai jaučia „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos jūrų uostas, tačiau didžiausia žala vis tiek yra patiriama dėl karo.
Ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas, ir veikia gerokai stipriau nei sankcijos pačios savaime.
„Tikrai ne sankcijos daro žalą mūsų ekonomikoms, tačiau karas ir, sakyčiau, Rusijos ikikariniai veiksmai keliant energetines produktų kainas ir ribojant jų pasiūlą Europai, ir tą pasiūlą dabar ribojant dar labiau, kai energetinės prekės yra naudojamos kaip ginklas“, – kalbėjo ministrė.
Nepaisant karo poveikio, G. Skaistė prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs.
„Nepaisant to, kad situacija yra sunki ir esam paveikti visi, ekonominis augimas išlieka. Jeigu mes iš pradžių prognozavome Lietuvos ekonomikos augimą šiemet virš 4 proc., tai dabar jis išliks, tačiau bus tik apie 1,6-2 proc., kitąmet – apie 3 proc.“, – sakė finansų ministrė.
„Ukrainiečiams yra gerokai sunkiau, todėl bet kokie veiksmai, kurie gali prisidėti prie to, kad bus paveiktas Rusijos elgesys – turi būti daromi, o kalbėjimas apie sankcijų kainą yra klaidingas, ne ta puse pasuktas klausimas“, – pridūrė ji.
G. Skaistės teigimu, bet kokiu atveju galimi praradimai dėl sankcijų yra mažesni nei nieko nedarymas.
„Kaštai įgyvendinant sankcijų režimą yra gerokai mažesni nei jie galėtų būti, jei mes nieko nedarytume“, – pabrėžė ministrė.
Eurokomisarė: Europa gali susidoroti su sankcijų Rusijai grįžtamuoju poveikiu
Eurokomisarė M. McGuinness sako, kad ES Rusijai pritaikytų sankcijų žala Kremliaus ekonomikai ilgainiui bus vis didesnė, o pati Bendrija yra pajėgi susidoroti su šių apribojimų sukeltu grįžtamuoju efektu.
„Sankcijos skirtos paveikti Rusiją ir jos darys vis didesnį poveikį bėgant laikui. Manau, kad tikrai svarbu suvokti, jog kiekvienas naujas sankcijų paketas plačiau ir giliau paveiks Rusiją ir jos karo mašiną“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. McGuinness.
„Žinoma, ES ekonomikai jos įtaką taip pat daro. Labai atvirai sakome savo piliečiams, kad jei teiksime Ukrainai paramą, kurios iš mūsų visuomenė ir tikisi, žmonėms būtina žinoti, kad pasekmės bus. Bet jos išsprendžiamos“, – tikino ji.
Eurokomisarė pastebėjo, kad nors ES ir prognozuojamas mažesnis ekonomikos augimas, ji vis tiek augs, tiek šiemet, tiek kitais metais. Tad M. McGuinness įsitikinusi, kad Europa bus pajėgi atlaikyti Kremliui pritaikytų sankcijų neigiamą įtaką pačiai ES.
„Dabartinėje padėtyje vis dar lieka daug neaiškumų, bet mes tvirtai pasiryžę stebėti ir valdyti pasekmes. Bet kol kas ES ekonomikoje, finansinėje sistemoje nematome jokio trapumo. Ji yra gana atspari ir tas mane drąsina“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovė.
„Jei kažkokios grįžtamosios pasekmės Europos ekonomikai bus, žinoma, kad ES turi sankcijas sureguliuoti taip, kad poveikis mums būtų kuo mažesnis. Bet, manau, kad tą galime suvaldyti“, – pažymėjo M. McGuinness.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...