- Remigijus Bielinskas/ BNS, Lukas Juozapaitis/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mairead McGuinness ir Gintarė Skaistė
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai turi ribotą poveikį Lietuvos ekonomikai, tačiau neigiamos įtakos jai daro Rusijos tęsiamas karas Ukrainoje.
„Ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas, ir veikia gerokai stipriau nei sankcijos pačios savaime“, – spaudos konferencijoje trečiadienį po susitikimo su eurokomisare Mairead McGuinness (Meirid Makgines) Vilniuje sakė G. Skaistė.
Pasak finansų ministrės, tiesioginį sankcijų poveikį labiausiai jaučia „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos jūrų uostas, tačiau didžiausia žala vis tiek yra patiriama dėl karo.
Ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas, ir veikia gerokai stipriau nei sankcijos pačios savaime.
„Tikrai ne sankcijos daro žalą mūsų ekonomikoms, tačiau karas ir, sakyčiau, Rusijos ikikariniai veiksmai keliant energetines produktų kainas ir ribojant jų pasiūlą Europai, ir tą pasiūlą dabar ribojant dar labiau, kai energetinės prekės yra naudojamos kaip ginklas“, – kalbėjo ministrė.
Nepaisant karo poveikio, G. Skaistė prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs.
„Nepaisant to, kad situacija yra sunki ir esam paveikti visi, ekonominis augimas išlieka. Jeigu mes iš pradžių prognozavome Lietuvos ekonomikos augimą šiemet virš 4 proc., tai dabar jis išliks, tačiau bus tik apie 1,6-2 proc., kitąmet – apie 3 proc.“, – sakė finansų ministrė.
„Ukrainiečiams yra gerokai sunkiau, todėl bet kokie veiksmai, kurie gali prisidėti prie to, kad bus paveiktas Rusijos elgesys – turi būti daromi, o kalbėjimas apie sankcijų kainą yra klaidingas, ne ta puse pasuktas klausimas“, – pridūrė ji.
G. Skaistės teigimu, bet kokiu atveju galimi praradimai dėl sankcijų yra mažesni nei nieko nedarymas.
„Kaštai įgyvendinant sankcijų režimą yra gerokai mažesni nei jie galėtų būti, jei mes nieko nedarytume“, – pabrėžė ministrė.
Eurokomisarė: Europa gali susidoroti su sankcijų Rusijai grįžtamuoju poveikiu
Eurokomisarė M. McGuinness sako, kad ES Rusijai pritaikytų sankcijų žala Kremliaus ekonomikai ilgainiui bus vis didesnė, o pati Bendrija yra pajėgi susidoroti su šių apribojimų sukeltu grįžtamuoju efektu.
„Sankcijos skirtos paveikti Rusiją ir jos darys vis didesnį poveikį bėgant laikui. Manau, kad tikrai svarbu suvokti, jog kiekvienas naujas sankcijų paketas plačiau ir giliau paveiks Rusiją ir jos karo mašiną“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. McGuinness.
„Žinoma, ES ekonomikai jos įtaką taip pat daro. Labai atvirai sakome savo piliečiams, kad jei teiksime Ukrainai paramą, kurios iš mūsų visuomenė ir tikisi, žmonėms būtina žinoti, kad pasekmės bus. Bet jos išsprendžiamos“, – tikino ji.
Eurokomisarė pastebėjo, kad nors ES ir prognozuojamas mažesnis ekonomikos augimas, ji vis tiek augs, tiek šiemet, tiek kitais metais. Tad M. McGuinness įsitikinusi, kad Europa bus pajėgi atlaikyti Kremliui pritaikytų sankcijų neigiamą įtaką pačiai ES.
„Dabartinėje padėtyje vis dar lieka daug neaiškumų, bet mes tvirtai pasiryžę stebėti ir valdyti pasekmes. Bet kol kas ES ekonomikoje, finansinėje sistemoje nematome jokio trapumo. Ji yra gana atspari ir tas mane drąsina“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovė.
„Jei kažkokios grįžtamosios pasekmės Europos ekonomikai bus, žinoma, kad ES turi sankcijas sureguliuoti taip, kad poveikis mums būtų kuo mažesnis. Bet, manau, kad tą galime suvaldyti“, – pažymėjo M. McGuinness.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškoma, kas Naujininkuose už beveik 1 mln. eurų įrengs naują skverą ir bendruomenės daržą2
Vilniaus savivaldybė ieško, kas Naujininkų mikrorajone už 945 tūkst. eurų (be PVM) įrengs naują skverą bei bendruomenės daržą – sutvarkys 1,24 hektaro medžiais apaugusį kalvos šlaitą netoli Dariaus ir Girėno bei Tūkstantme...
-
Žaidėjas iš Lietuvos laimėjo rekordinę beveik 81 mln. eurų sumą8
Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas penktadienį laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. ...
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh6
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis6
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą2
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų10
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...