- Dominykas Biržietis, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uogas lietuviai mėgsta saldžias, todėl mieliau renkasi trešnes, ir vyšnių prekybos centruose rasti beveik nepavyks.
Tiesa, čia nepavyks rasti ir lietuviškų trešnių, LRT.lt pažymi prekybos tinklų atstovai. „Šiuolaikinis pirkėjas išrankus: nori tamsių, skanių trešnių, tačiau tokias uogas vedančių medžių veisles Lietuvoje auginti sudėtinga ir rizikinga“, – teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro specialistas Darius Kviklys.
Užauginti nelengva
Vyšnių, trešnių verslinių sodų, anot Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjo D. Kviklio, Lietuvoje praktiškai nėra.
„Šiuolaikinis pirkėjas išrankus: nori tamsių, skanių trešnių, tačiau tokias uogas vedančias trešnių veisles Lietuvoje auginti sudėtinga ir rizikinga. Geros veislės nepakelia šalčio, o tos, kurios nebijo šalčio, netoleruoja lietaus – nuo jo vaisiai sutrūkinėja“, – dėsto D. Kviklys.
Belvederyje, Marijampolėje bandyti įveisti dideli trešnių sodai, prisiminė mokslininkas, po šaltų 2011–2012 metų žiemų išnyko, beliko kelios eilės medžių. Trešnes dėl jų palyginti didelio lepumo Lietuvoje auginti per brangu. Bene stambiausia augintoja ir eksportuotoja – Vengrija, daug uogų atvežama ir iš Moldavijos.
Vyšnios pranašesnės, jei naudojamos perdirbimui
Vyšnios statusas, teigia D. Kviklys, Lietuvoje kitoks – ją valgydavome kaip desertą, nors tam kaip tik skirta trešnė. Vyšnios dėl rūgštumo tinkamos perdirbti, tad jas dideliais kiekiais lengviau realizuoti nei trešnes.
Nors pramoniniu perdirbimu užsiima „Kėdainių konservų fabrikas“, Lietuvoje prisirpusi vyšnia perdirbėjams vis tiek nepakankamai pigi, nes vyšnynuose nėra įdiegta automatizuota surinkimo purtant technika, uogos renkamos rankomis. Tačiau nors perdirbėjams vyšnia brangoka, ją savo uogienėms mielai renkasi sodininkai mėgėjai ar turgelių lankytojai.
„Apskritai mažesnę vyšnių kainą lemia didesnis atsparumas ekstremalioms klimato sąlygoms, pakantumas šalčiui, o didesnį vartotojų nuperkamą kiekį – įsisenėjęs tautiečių įprotis uogas konservuoti namuose ir kaupti uogienės, kompoto atsargas žiemai. Tuo metu saldžios trešnės perdirbimui netinka – vartojamos tik šviežios“, – aiškina Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas.
Jo spėjimu, prekybos centruose lietuviškos vyšnios ir trešnės sudaro 0 proc. parduodamų uogų, turguje galbūt rasite 5–10 proc. lietuviškų trešnių ir 15 proc. vyšnių.
Uogų kainą lemia oras
Vyro spėjimą patvirtina patys prekybos centrai. „Maxima“ parduotuvių tinklo Komunikacijos skyriaus vadovės Renatos Saulytės teigimu, mažai ūkininkų gali pasiūlyti tokį kiekį trešnių, kad būtų galima patenkinti paklausą ir klientų lūkesčius. Be to, įvežtinės trešnės neretai būna kur kas saldesnės ir gardesnės.
Iš Ispanijos ir Graikijos importuojamų trešnių kilogramas „Maximoje“ šiuo metu atsieis 3,39 euro. Kainai įtakos turi oras: jei trešnes auginančiose šalyse praūžia lietus arba užsibūna sausra ir dėl to nukenčia derlius, prastos kokybės uogos nėra importuojamos. Taigi, mažėjant pasiūlai, parduotuvėje kaina gali staigiai kilti. Jei oras palankus – uogų daug ir jos skanios, o pasiūla viršija paklausą, kainos tampa priimtinesnės.
„Rimi“ už kilogramą trešnių teks pakloti 4,99 euro, bet dažnų akcijų metu, sako tinklo viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė, kaina krenta iki 1 euro ar net žemiau. „Rimi“ trešnės pasiekia iš Italijos, Graikijos, Turkijos, rečiau – Albanijos ar kitų Balkanų šalių. Taigi visos trešnės prekybos centruose atvežtos iš svetur.
Smaližiams – tonos saldžių uogų
„Maximoje“ trešnių per mėnesį sezono metu parduodama 600–1500 kg, o akcijų metu – net iki 7,5–9 t. Tokius kiekius neegzistuojanti Lietuvos vyšnių ir trešnių pramonė turėtų būti pajėgi pristatyti parduotuvėms, jei norėtų konkuruoti su užsienio produkcija. O kol kas Lietuvoje užauginamas palyginti menkas uogų derlius, kuris, manoma, realizuojamas kitais pardavimo kanalais, ne per prekybos tinklus.
Vyšnių, pavyzdžiui, „Maximoje“ visai nėra, o „Rimi“ prekybos salėse šios uogos retkarčiais pasirodo, bet ne visada lietuviškos. Pasak prekybos tinklų atstovių, rūgštokos vyšnios didelio prekybos tinklų klientų dėmesio nesulaukia. Uogas, ypač trešnes, lietuviai mėgsta saldžias. Būtent todėl vyšnių prekybos centruose rasti beveik nepavyks.
Kol ši tendencija nesikeis, prireikus kibiro vyšnių uogienei išsivirti, teks apsilankyti turguje. O kol Lietuvos klimatas neleis auginti saldžias uogas vedančių trešnių, prekybos centruose nematysime ir šių uogų su vietos geografine žyma.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą3
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...