- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kone 29 proc. dirbančių Lietuvos įmonėse baiminasi prarasti dabar turimą darbą, dar beveik 18 proc. su nerimu seka ekonominę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje.
Bankų ekonomistai pastaruoju metu vėl garsiau prabilo apie Lietuvos laukiančią rimtą ekonomikos krizę. Užimtumo tarnyba jau pirmą šių metų ketvirtį gavo 13 pranešimų apie atleidžiamus daugiau kaip 800 darbuotojų. Tarp mažinančių personalą – tokios kompanijos kaip „Barclays“, „Sparta“, „Luminor“. Tarptautinė verslo rizikų valdymo bendrovė „Coface“ Lietuvoje bei kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse prognozuoja bankrotų skaičiaus augimą.
„Visi šie ženklai kelia tam tikrą nerimą darbo rinkoje, juk kaip teigia gausūs tyrimai, stresas netekus darbo – vienas stipriausių. Ypač likti be pragyvenimo šaltinio baiminasi žmonės, turintys nemažų finansinių įsipareigojimų, – teigia specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė. – iš tiesų, skolų našta, kurią velka Lietuvos gyventojai, labai nemaža. Kaip liudija 2018 m. Lietuvos banko paskelbta „Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalga“, 2017 m. pabaigoje gyventojų paimtų paskolų likutis sudarė 8,46 mlrd. eurų, jas buvo paėmę 640,6 tūkst. namų ūkių, kurių vienas vidutiniškai buvo skolingas 6662 eurus. Per 2018 m. šie skaičiai, tikėtina, dar ūgtelėjo.
Nerimauja ir prastai besiverčiančių įmonių darbuotojai. Dar viena grupė daugiau bijančių bedarbystės – nepopuliarias specialybes turintys, užsienio kalbų nemokantys asmenys, vyresnio amžiaus žmonės, o taip pat tie, kieno darbo vietos sunkmečiu kris pirmiausiai – tai, ko įmonės, susidūrusios su sunkumais, atsisakytų pirmoje eilėje.“
Optimistų kol kas dauguma
Kaip parodė apklausa, kurioje dalyvavo 1219 dirbančių Lietuvos gyventojų, kol kas optimistiškai žvelgiantys į savo darbo perspektyvas dominuoja. Daugiau nei pusė (54 proc.) teigia, kad darbo prarasti šiuo metu nebijo. Kas ketvirtas (25,8 proc.) respondentas tokį įsitikinimą grindžia tuo, kad turi paklausią specialybę arba kelias specialybes, tad net ir likę be darbo greit susiras naują. Beveik tiek pat (25,4 proc.) net negali įsivaizduoti, kad gali netekti darbo – „to negali būti“. 2,8 proc. ramūs dėl savęs, nes dirba sau, o ne darbdaviui.
Kad darbo vietos gali nelikti, baiminasi veik kas trečias (28,4 proc.) dirbantysis. Apie pusę jų tokią išvadą daro žvelgdami į besiklostančią ekonominę situaciją, netgi pažįsta be darbo pastaruoju metu likusių žmonių. Kas dešimtas (10 proc.) respondentas galimą darbo praradimą sieja su prasta darbovietės padėtimi, o kas 25 (4 proc.) girdėjo, kad jo įmonę reorganizuos ar jo etatą ketina naikinti. JAV gyventojai, kaip liudija visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės „Gallup“ 2018 m. duomenys, dėl darbo praradimo perspektyvų ramesni už lietuvius: tik 11 proc. jų prognozuoja, kad labai tikėtina, jog per artimiausius 12 mėnesių neteks darbo. Kad tokios tikimybės nėra, mano 59 proc. amerikiečių.
Ne visai ramus dėl savo turimo pragyvenimo šaltinio – kas šeštas (17,6 proc.) dirbantysis Lietuvoje.
Nerimaujančių, kad ekonominė situacija prastėja ir gali pasipilti atleidimai, gausiausia vėlgi buvo tarp baigusių minimalius mokslus (39 proc.), o mažiausiai nerimo – pas baigusius profesines mokyklas (24 proc.). Tiesa, netikėtai daug pastarųjų skundėsi, kad darbo gali netekti dėl prastų reikalų darbovietėje (24 proc.).
Nerimauja kiek vyresni
Kaip parodė apklausa, dėl savo darbo vietos ramūs jaučiasi net 58,7 proc. asmenų, kuriems 30 ar mažiau metų, kas trečias (36,5 proc.) šio amžiaus atstovas atmeta netgi galimybę netekti darbo, nes „to negali būti“. Vyresni dirbantieji dėl savo darbo perspektyvų turi daugiau abejonių. Ir tai nenuostabu, nes Lietuvos banko duomenimis, 2017 m. pabaigoje didžiausia turimų paskolų vertė buvo tų namų ūkių, kurių suaugusių narių amžiaus vidurkis svyravo nuo 35 iki 39 m. Šios amžiaus grupės namų ūkiams teko ketvirtadalis visų namų ūkių turimų paskolų vertės ir 14,1 proc. paskolų skaičiaus. Kas trečias vyresnis nei 31 m. asmuo teigė bijantis prarasti darbą. Tiesa, siejančių tai su bendra ekonomine situacija buvo 15,5 proc. nuo visų šio amžiaus respondentų, dar 12,3 proc. galimą atleidimą siejo su prasta darbovietės situacija, o 4,9 proc. minėjo, kad gali netekti darbo dėl įmonės reorganizavimo ar etatų mažinimo. Kiek netikėta, kad nerimaujančių, bet kol kas nebijančių atleidimo abiejose amžiaus grupėse buvo maždaug po lygiai. Įdomu, kad nuogąstaujančių dėl darbo vietos buvo kiek daugiau tarp moterų (31,4 proc.) nei tarp vyrų (26,4 proc.).
Išsilavinimo paradoksai
Aklai tikinčių, kad jų turimas darbas niekur nepasidės, daugiausiai buvo tarp darbuotojų, turinčių vidurinį ar žemesnį išsilavinimą (35 proc.). Mažiausiai niekuo neparemto tikėjimo, kad darbas „nepabėgs“, aptikta tarp baigusių aukštąsias mokyklas (14 proc.). Beje, tarp turinčių aukštojo mokslo diplomą itin daug buvo pasitikinčių savo įgyta profesija ar profesijomis (32 proc.) Respondentų nuomone, jų įgūdžiai ir žinios paklausūs rinkoje, tad vietoj prarasto darbo greit atsiras kitas. Savo įgyta profesija pasitikėjo ir asmenys, įvaldę vienokį ar kitokį amatą (24 proc.). Juk būtent kvalifikuotų darbininkų trūkumas Lietuvos verslą kamuoja labiausiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...