Lietuviai vėl vyksta apsipirkti į Lenkiją: kam išleidžia daugiausiai?

Pasirodo, nealkoholiniams gėrimams tenka apie 16 proc., alkoholiui bei tabakui – kiek daugiau nei 10 proc., paslaugoms – beveik 29 proc., o didžiausia išlaidų dalis –  tenka ne maisto prekėms. Labiausiai Lenkija kainomis vilioja besistatančius ar įsirenginėjančius namus.

Plačiau apie tai kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

– Kokią sumą lietuviai paliko Lenkijos ekonomikai per paskutinį praeitų metų ketvirtį?

– Aš pasakysiu ne sumą milijonais eurų, nes ji gali atrodyti labai didelė. Įvardinsiu procentinę išraišką, kiek tai atrodo, palyginti su tuo, kiek lietuviai išleidžia Lietuvoje. Pernai mažmeninė prekyba Lietuvoje siekė beveik 20 mlrd. eurų. Tai – kas išleidžiama Lenkijoje, yra mažiau nei 2 proc. Tai – labai mažai, palyginti su tuo, ką kiti europiečiai išleidžia kaimyninėse valstybėse. Pavyzdžiui, Šveicarai mėgsta apsipirkinėti Prancūzijoje, Norvegai apsipirkinėja Švedijoje. Ten išleidžiamos gerokai didesnės sumos. Tai galima gąsdintis, kad praėjusiais metais Lenkijoje išleisti keli šimtai milijonų eurų, bet, palyginti su tuo, kiek lietuviai išleido Lietuvoje, tai – labai mažai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Labiau stebina tai, ką jie ten pirko. Anksčiau lietuviai važiuodavo pigių degalų, kurie dabar nebėra pigūs, pigios mėsos, pieno. Bet didžiąją dalį produktų sudarė visai ne maisto prekės?

– Reikia turėti omeny, kad praėjusiais metais, kai Lietuviai važiavo, tai dar buvo gerokai pigesni degalai. Prieš rinkimus Lenkijoje dirbtinai buvo sumažintos degalų kainos. Tuomet lietuviai dažniau važiuodavo apsipirkti tiek maisto, tiek įvairių paslaugų: atostogauti, pavalgyti restorane, įsipilti pigesnio kuro ir grįžti į Lietuvą. Matome, kad pagrindinės išlaidos – ilgalaikio vartojimo prekės. Natūralu, kad labai daug maisto produktų neprisipirksi. Būtent dėl tų produktų kainų skirtumo apsipirkti važiuoja tik tie gyventojai, kurie gyvena arčiau sienos. Ir ką rodo duomenys, tai tie, kurie gyvena 50 kilometrų iki pasienio, jie gali sau leisti sugaišti tą laiką apsipirkimui. Didžioji dalis pirkinių – buitinė technika, baldai įsirenginėjantiems būstą. Dėl masto ekonomijos, dėl kitų priežasčių Lenkijos rinkoje gali būti ir asortimentas didesnis, ir kainos mažesnės, kas skatina lietuvius ten važiuoti.

– Nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) tam tikriems maisto produktams, ar tai vis dar gali būti kabliukas lietuviams? 

– Tiems, kurie gyvena arčiau pasienio – taip. Net ir neatsižvelgus į mokesčių skirtumą, daugelis maisto produktų – gerokai pigesni. Tai tie, kurie gyvena netoli pasienio arba turi laiko toms kelionėms, tai jie pasinaudodavo tuo. Matėme nemažai net organizuotų apsipirkimų, kai net ne viena šeima važiuoja, o kelios. Yra ir įmonės, kurios atveža įvairias prekes iš Lenkijos. Bet aišku, kalbant apie maisto produktus, tai labai retas atvejis, kad žmogus, gyvenantis Šiauliuose, Panevėžyje ar Vilniuje važiuotų nusipirkti maisto produktų į Lenkiją.

– Šiemet pas mus rinkiminiai metai, tai gal ir lietuviai gali tikėtis pigių degalų ar nulinio PVM?

– Lenkijoje baigėsi rinkimai, baigėsi ir tos mokestinės lengvatos. Šiemet nuo metų vidurinio jau ir tas nulinis PVM nebebus taikomas maisto produktams. Neabejoju, kad diskusijų bus apie tai. Nes tos diskusijos būna ne tik prieš rinkimus, o kiekvienais metais, pastaruosius 20 metų, bet labai retai tampa realybe. Aš nemanau, kad bus toks tiesioginis rinkėjų papirkinėjimas, kokį mes matėme Lenkijoje, bet diskusijų apie tai bus tikrai daug.