- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalio 7-ąją, minėdamos Oraus darbo dieną, profesinės sąjungos vėl atkreipė dėmesį, kad orus darbas daugeliui darbuotojų dar yra nepasiekiamas. Žmones slegia ir mažesnis uždarbis nei kitur, ir įtampa.
Maža alga – konkurencinga
Prieš dvejus metus atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos darbuotojai sukuria bendro vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui daugiau nei Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Graikijoje ir Portugalijoje, bet Lietuvos darbuotojų atlyginimas yra mažesnis nei šiose šalyse.
Tiesa, darbdavių atstovai sako, kad mažesnis uždarbis didina Lietuvos konkurencingumą. Deja, šalies gyventojai su tokiomis sąlygomis nesutinka, todėl kasmet iš trečiųjų šalių atsivežamų darbuotojų skaičius sparčiai auga. 2016 m. jų buvo 18 tūkst., o jau 2017 m. – 40 tūkst. Praėjusiais metais į Lietuvą atvyko dirbti 52 tūkst. užsienio šalių piliečių. Šiemet jų turėtų būti ne mažiau, nes pirmąjį ketvirtį per mėnesį įmonės atsiveždavo vidutiniškai po 3,5 tūkst. užsieniečių. Svetimšaliai dažniausiai įdarbinami statybose, maisto perdirbimo, siuvimo įmonėse. Vis dažniau jų galima sutikti ir net tarp pavėžėjimo paslaugų teikėjų.
Auga turtinė nelygybė
Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija skelbia, kad pasaulyje 780 mln. darbuotojų skursta, nors turi darbą, 80 proc. visų šalių darbuotojų skundžiasi, kad minimalus atlyginimas jų šalyse neleidžia jiems oriai gyventi, tačiau, nepaisant to, 1 proc. turtingiausių pasaulio žmonių valdo didesnį turtą nei visi likę pasaulio žmonės, o turtinė nelygybė dar labiau auga. Lietuvos BVP vienam gyventojui sudaro 75 proc. ES vidurkio, tačiau vidutinis atlyginimas sudaro tik 45 proc. vidutinio atlyginimo ES.
Lietuvos darbuotojų vidutinis atlyginimas yra iš tikrųjų dar mažesnis, nes skirtingai nuo ES šalių į mėnesinio atlyginimo dydį įtraukiami ir viršvalandžiai. Lietuvos darbuotojai dirba net 488 val. per metus daugiau nei Vokietijoje, o uždirba kelis kartus mažiau, nors Lietuvos verslininkų pelnas yra daug didesnis nei Vokietijoje.
Socialinė atskirtis Lietuvoje yra didžiausia ES, tačiau, pasak tyrimą atlikusių ekspertų, nė viena Lietuvos Vyriausybė nesiima ryžtingų veiksmų šią Lietuvos bėdą spręsti, nors tai daryti jai pataria ir ES komisija, ir Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija, ir Pasaulio bankas, ir net verslininkams atstovaujantis Tarptautinis valiutos fondas.
Orus darbas turi būti toks, kuris leidžia darbuotojui dirbti pagal jo kvalifikaciją ir išsilavinimą, padeda atskleisti asmeninius jo sugebėjimus, gerai ir saugiai jaustis savo darbo vietoje, noriai eiti į darbą, o iš jo išėjus, nesinešti darbo problemų namo.
Tyrimai rodo, kad tik 15 proc. žmonių Lietuvoje patenkinti, vadinasi, didžioji dauguma žmonių yra nelaimingi darbe.
Svarbu – emocijos
Nors vienas iš esminių oraus darbo elementų – teisingas darbo užmokestis, tačiau šiemet šią dieną Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kalbėjo apie kitą labai svarbų aspektą – emocinį klimatą darbe.
Emocinį klimatą teršia tvyranti darbe įtampa. Ją dažniausiai lemia vidiniai nesutarimai su vadovais ir tarp kolegų, profesinis emocinis perdegimas, vadinamasis mobingas darbe (nepagrįstą asmens kritika, jo darbo nuvertinimas, apkalbos, šmeižtas, patyčios, ignoravimas, darbinės informacijos slėpimas, įžeidimai, kenksmingos darbo sąlygos), priekabiavimas, nepagarba, išnaudojimas, per didelis darbo krūvis, prastos darbo sąlygos ir kt.
Su darbu susijęs stresas žaloja ne tik žmonių, bet ir organizacijų ir net nacionalinės ekonomikos sveikatą. Sergamumas depresija Lietuvoje per 2016–2017 m. išaugo beveik 30 proc. Šalyje kasmet nusižudo apie 900 žmonių.
Didžiulė įtampa
Ištirta, kad daugumoje Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus darboviečių mikroklimatas organizaciniu lygiu yra vertintinas neigiamai. 36 proc. Lietuvos gyventojų laiko stresą pagrindiniu sveikatos būklės rizikos veiksniu, kylančiu darbe. Lietuvoje 94 proc. darbuotojų jaučia įtampą savo vadovų atžvilgiu, o 35,5 proc. ši įtampa ypač didelė. Darbuotojai pageidautų demokratiškesnių santykių, darnaus komandinio darbo, kitokios darbo kultūros.
"Gyvename bendruomenėje, kurioje norime jaustis gerai, o svarbi harmoningo gyvenimo prielaida – darbe laimingas žmogus. Tyrimai rodo, kad tik 15 proc. žmonių Lietuvoje patenkinti, vadinasi, didžioji dauguma žmonių yra nelaimingi darbe", – aiškino LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
Jos teigimu, labai svarbu keisti vidinę organizacinę įmonių ir įstaigų struktūrą ir kultūrą: įvesti daugiau demokratijos, sudaryti darbuotojams galimybę dalyvauti priimant jiems įtakos turinčius sprendimus, būtina užkirsti kelią psichologiniam ir fiziniam smurtui darbe. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į darbo krūvį, teisingą darbo užmokestį, darbo sąlygas ir garantijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...