Lietuviai ant kredito kortelių nepaslydo

Lietuviai nėra aktyvūs mokėjimo kortelių naudotojai, todėl sunkmečiu neįsivėlė ir į svaiginančių kredito kortelių limitų pinkles, kuriose galo su galu nesuveda daugelis kitų šalių gyventojų.

Savikontrolė: lietuviai, pasinaudoję kredito kortelės galimybėmis, išnaudotą limitą stengiasi padengti vos gavę atlyginimą ar kitų papildomų pajamų.

Vangus naudojimas

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, iki šių metų birželio pabaigos Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai klientams iš viso buvo išdavę beveik 3,7 mln. mokėjimo kortelių, iš kurių 10 proc. sudarė kredito kortelės. Atsiskaitymai kredito kortelėmis šį birželį siekė per 322 mln. litų, arba 11 proc. visų atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Vidutiniškai viena kredito kortele per mėnesį skolon perkama už 866 litus.

Per metus Lietuvoje išduotų kredito kortelių skaičius sumažėjo 7 proc., neskaičiuojant nacionalizuoto banko „Snoras“ išduotų kredito kortelių. Nuo 2009 m., kai išduotų kredito kortelių skaičius buvo perkopęs pusę milijono, jų skaičius sparčiai mažėja. Per trejus metus išduotų kredito kortelių Lietuvoje sumažėjo 128 tūkst., arba 25 proc.

Vangų naudojimąsi kredito kortelėmis atskleidė ir rinkos tyrimų agentūros TNS apklausa. Lietuvoje kredito kortelę turi 16 proc. gyventojų, o Latvijoje – 41 proc., Estijoje – 31 proc. žmonių. ES vidurkis – 40 proc.

Skatina naudotis

Lietuviai nėra aktyvūs ir debeto kortelių vartotojai, jie dažniau pinigus išsigrynina nei kortele atsiskaito už pirkinius. Pavyzdžiui, šių metų birželio pabaigoje mokėjimo kortelių apyvarta siekė per 2,8 mlrd. litų, tačiau tik 664 tūkst. litų, arba 23 proc. šios sumos, buvo išleista perkant pirkinius ir už juos atsiskaitant mokėjimo kortele, likusią sumą gyventojai išsigrynino bankomatuose. Prieš metus, birželio pabaigoje, atsiskaitydami už pirkinius mokėjimo kortele gyventojai išleido daugiau nei 711 tūkst. litų, o tai sudarė 27 proc. visos mokėjimo kortelių apyvartos (2,6 mlrd. litų).

Vangus bankų klientų kredito kortelių naudojimas paskatino bankus imtis aktyvios jų populiarinimo kampanijos. Lietuvos bankų asociacija, skelbdama mokėjimo kortelių populiarinimo konkursą, įvardijo aiškią problemą – Lietuvoje 80 proc. mokėjimo kortelių apyvartos sudaro pinigų gryninimas. Įvardyta, kad bankų klientai turi labai aiškią nuostatą, jog geriau atsiskaityti grynaisiais nei mokėjimo kortele. Todėl reklamos kampanijos užduotis buvo pakeisti tokią vartotojų nuostatą ir paskatinti žmones atsiskaityti kortelėmis. Tačiau, kaip rodo statistika, gyventojų atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis nedidėja.

Kasdien nenaudoja

Bankų atstovų teigimu, jų klientai kredito kortelėmis dažniausiai naudojasi išimtiniais atvejais, t. y. kai pristinga pinigų didesniam pirkiniui ar netikėtai jų pritrūksta.

Pasak DNB banko Produktų plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo Žilvino Mileriaus, mokėjimo kortelės jau seniai nebėra vien atsiskaitymo priemonė, nes priklausomai nuo rūšies jų savininkams suteikia galimybę naudotis įvairiausiomis lojalumo ar nuolaidų programomis.

„Matome akivaizdžią tendenciją – žmonės mokėjimo korteles renkasi atsižvelgdami ne tik į šeimos pajamas, bet ir į gyvenimo būdą bei pomėgius ir paprastai renkasi kelias korteles: vieną – į kurią dažniausiai pervedamas atlyginimas, kuri naudojama kasdienėms reikmėms, atsiskaityti parduotuvėje ar pinigams išsigryninti, kitą – kredito, kurią renkasi dėl automatiškai galiojančio draudimo ir naudoja kelionėse, rezervuoja paslaugas ar perka pirkinius internetu, o prireikus naudojasi trumpalaikiu kreditu“, – teigė Ž.Mileris.

„Danske“ banko Produktų valdymo departamento Produktų vadybos skyriaus vadovo Mindaugo Dambrausko teigimu, apibūdinti, kaip žmonės elgiasi su kredito kortelėmis, gana sunku. „Vieni kredito kortele naudojasi pirkdami išsimokėtinai, kiti – apyvartinėms lėšoms subalansuoti, kai vienu metu patiria daug išlaidų ar žino, kad lėšų pritrūks iki artimiausio atlyginimo“, – sakė jis.

Iki dugno neišspaudžia

Pasak jo, BND banke vidutinis kredito limitas vienam klientui siekia apie 2,5 tūkst. litų. Kitų bankų atstovų teigimu, klientams paprastai suteikiamas 2–4 atlyginimų dydžio kreditas, kurio jie dažniausiai išnaudoja 30–60 proc. „Panaudojama didžioji dalis kredito limito. Vyrauja aiški tendencija – žmonės, kurie renkasi šias korteles, realiai ir naudojasi jomis bei jų teikiamomis galimybėmis“, – sakė Ūkio banko Mokėjimo kortelių departamento direktorė Jūratė Kajackienė.

„Daugiausia klientai renkasi kredito korteles, turinčias nemokamą periodą (laikotarpį, per kurį už panaudotą kreditą nemokamos palūkanos), dalis jų panaudotą limitą padengia iki šio periodo pabaigos“, – sakė „Swedbank“ Vartojamojo finansavimo skyriaus vadovė Jūratė Šidlauskaitė.

Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorės Daivos Grikšienės pastebėjimu, banko klientai linkę padengti panaudotą kredito kortelių sumą iškart, kai gauna atlyginimą.

Skolų mažai

Paprastai bankai suteikia 25–46 dienų nemokamo naudojimosi kreditu laikotarpį. Per šį laiką negrąžinus panaudotos sumos pradedamos skaičiuoti palūkanos. Metinės kredito kortelių palūkanos šiuo metu skirtinguose bankuose svyruoja nuo 11 iki 19,99 proc. Palūkanos pradedamos skaičiuoti pasibaigus nemokamam kredito naudojimo laikotarpiui, o skolą skirtingi bankai fiksuoti pradeda taip pat skirtingai. Vieni ją fiksuoja, kai panaudotas kredito limitas negrąžinamas daugiau nei 60 dienų, kiti – kai baigiasi kredito kortelės galiojimo laikas, o panaudotas kredito limitas iki tol būna nepadengtas.

„Klientų, susiduriančių su sunkumais grąžinti skolą, skaičius yra mažesnis, palyginti su įprastų vartojimo kreditų turėtojais. Palyginti su pastaraisiais ekonominės krizės metais, šiuo metu vėluojančių mokėti skaičius sumažėjo keletą kartų“, – sakė DNB banko atstovas Ž.Milerius.

SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Virginijaus Doveikos teigimu, vėluojamų sumokėti kredito įmokų santykis šiuo metu banke siekia per 4 proc. „Vėlavimo atvejų skaičius buvo išaugęs 2009 m., tačiau pastarųjų metų tendencijos rodo, kad jų mažėja“, – sakė jis.

Ūkio banko Mokėjimo kortelių departamento direktorės J.Kajackienės teigimu, bankams ir išperkamosios nuomos bendrovėms pradėjus taikyti konservatyvesnę skolinimo politiką, o klientams ėmus atsakingiau skolintis ir vertinti savo finansines galimybes, išduodamų kredito kortelių likutis nuosekliai mažėjo. „Dabar skolinamasi labai gerai pasvėrus savo galimybes grąžinti kreditą“, – sakė ji.

Mažėja kredito kortelių skaičius*

Metai 2009 2010 2011 2012

Skaičius (tūkst. vnt.) 500,6 501,4 400,4 372,5

Apyvarta (mln. litų) 256,7 304,4 294,9 322,4

* Be nacionalizuoto ir bankrutuojančio banko „Snoras“ išduotų kortelių