- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinės įmonės dėl baltarusiškų trąšų ir naftos netekimo prarastų apie 200 milijonų eurų. Dėl praradimų kai kurios įmonės iš valstybės jau prašo 60 milijonų eurų paramos, praneša Info diena.
Daugiau nei 100 mln. – tiek pajamų netektų „Lietuvos geležinkeliai“, jei prarastų visus baltarusiškus krovinius. Dar 60 milijonų reikėtų paramos iš valstybės bent keleriems metams.
„Tam, kad tarifai nebūtų didinami Lietuvos verslui, tam, kad mūsų logistinės grandinės galėtų toliau būti konkurencingos, mums reikėtų laikino palaikymo, subsidijos“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška.
Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, apie paramas svarstoma Vyriausybėje.
„Mes tikrai nekalbame apie paramą už prarastas pajamas. Mes kalbame apie galimą paramą tam, kad mes kompensuotumėme infrastruktūros išlaikymo sąnaudas, kad jos nebūtų perkeltos ant kitų vartotojų pečių. Čia yra svarbiausias dalykas“, – sakė M. Skuodis.
Be to, kad valstybė neteks pinigų išmokėdama paramą, dar negaus ir dividendų į valstybės biudžetą.
„Praeitais metais dar uždirbome 36 milijonus eurų. Šiais metais vis dar planuojame dirbti pelningai. Tikėtina, kad pelnas bus mažesnis, bet vis dar siekiame dirbti pelningai. Bet, praradus „Belaruskalij“ krovinius, kitais metais, jeigu nebūtų valstybės paramos, mes dirbtume nuostolingai ir jokių dividendų negalėtume mokėt“, – aiškino M. Bartuška.
Praradus „Belaruskalij“ krovinius, jeigu nebūtų valstybės paramos, mes dirbtume nuostolingai ir jokių dividendų negalėtume mokėt.
Klaipėdos jūrų uostas skaičiuoja, kad trečdalis jų krovinių yra baltarusiški. Didžioji dalis jų – baltarusiškos trąšos. Jų netekęs uostas praras iki 18 mln. eurų.
„Iš principo, uosto direkcijos pajamos yra surenkamos iš į uostą įplaukiančių laivų. Įplaukiantys laivai moka uosto rinkliavas. Jeigu nebus to krovinio, nebus ir tų laivų“, – teigė Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
18 mln. eurų netektis yra apie trečdalis Klaipėdos uosto pajamų.
„Praeitais metais mūsų pajamos buvo 66 mln. eurų. Tai yra ženkli suma“, – pridūrė V. Paukštė.
„Klaipėdos nafta“ teigė, kad nuo vasario Baltarusijos naftos produktų neeksportuoja. Baltarusiškų krovinių eksporto dalis pernai sudarė apie 25 proc. Ekonomistai skaičiuoja, kad bendras maksimalus nuostolis dėl baltarusiškų trąšų ir naftos importo netekimo siektų 200 mln. eurų.
„Bendrai paėmus, sakykime, visos Lietuvos ekonomikos kontekstą, tas nuostolis yra labai nedidelis, nes šiandien mes matome, kad sparčiai auga pramonė, mažmeninė prekyba. Tai yra pakankamai dideli sektoriai Lietuvos ekonomikoje, kurių augimas gali visiškai kompensuoti šiuos 200 mln. eurų“, – komentavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Mokesčių inspekcijos duomenimis, „Lietuvos geležinkeliai“ pernai valstybei sumokėjo šiek tiek daugiau nei 20 mln. eurų dividendų, šiemet – beveik 14 mln. „Klaipėdos nafta“ pernai sumokėjo beveik 6 mln., o šiemet – beveik 5,5 mln. Klaipėdos jūrų uostų direkcija pernai sumokėjo 28 mln., šiemet – kiek daugiau nei 25 mln.
Kiek dėl baltarusiškų krovinių netekimo įmonės sumokės mažiau dividendų valstybei, anot susisiekimo ministro, dabar pasakyti negalima.
„Mes matysime, kokia situacija bus metų gale ir tada geriau galėsime pasakyti. Uostas, pavyzdžiui, žiūrint į krovą, per pusę metų perkrovė panašius skaičius kaip ir praeitais metais, kurie buvo rekordiniai. Matysime, koks bus poveikis metų antroje pusėje“, – sakė M. Skuodis.
Valstybės įmonės turi planą, kuo pakeisti baltarusiškus krovinius. Pavyzdžiui, geležinkeliai pradėjo naujus komercinius pervežimus – iš Nyderlandų į Kauno intermodalinį terminalą veža puspriekabes, konteinerius.
„Ko mes tikrai neišnaudojame ir kur matome labai didelį potencialą, – pervežimai Lietuvos viduje. Maždaug trečdalis visų geležinkelių pervežimų yra pervežimai Lietuvos viduje. Ir čia mes matome tikrai didelį augimo potencialą“, – teigė M. Skuodis.
Ekonomistų vertinimu, įmonių netektys dėl baltarusiškų krovinių, parama iš valstybės biudžeto ir netekti dividendai nėra labai didelis iššūkis Lietuvai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„LTG Cargo“ neįleido į Lietuvą dar vieno „Z“ raide pažymėto traukinio vagono
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmadienį neleido Lietuvos teritorija vežti dar vieno Rusijos agresijos Ukrainoje simboliu – raide „Z“ – pa...
-
Pirmadienį beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi „NordBalt“ jungtis su Švedija3
Pirmadienio popietę beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
Premjerė: pagrindinis „Rail Baltica“ iššūkis – biudžetas, būtina parodyti projekto brandą1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pagrindinis europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ iššūkis yra jo biudžetas, todėl derantis su Europos Komisiją (EK) dėl papildomo finansavimo Baltijos šalys ...
-
Vyriausybė pasiskolino už 3,421 proc.2
Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,421 proc. ...
-
„LTG Infra“ už 3,4 mln. eurų modernizuos devynias pervažas ruože Vilnius–Klaipėda
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ modernizuos devynias prioritetines pervažas geležinkelio ruože Vilnius–Klaipėda. ...
-
Aplinkosaugininkai: „LTG Infra“ sutvarkė 2 tūkst. senų pabėgių
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“, Aplinkos apsaugos departamento (AAD) nurodymu, sutvarkė 2 tūkst. tonų senų medinių pabėgių Radviliškyje. ...
-
Nuo gegužės pabaigos į pajūrį bus galima keliauti „Pajūrio ekspresu“5
Gegužės 31-ąją startuoja vasaros maršruto pirmasis traukinys „Pajūrio ekspresas“. LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ skelbia, kad reisai šiuo traukiniu bus vykdomi iki rugpjūčio 25 dienos, o biliet...
-
LEA: per savaitę didmeninės elektros kainų vidurkis šoktelėjo 62,5 proc.
Praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje padidėjo 62,5 proc. Anot Lietuvos energetikos agentūros (LEA), kainų šuolį lėmė sumažėjusi atsinaujinančių išteklių jėgainių generacija regione, išaugęs var...
-
Tyrimas: 52 proc. gyventojų draudžia sau priklausantį būstą
Kas antras šalies gyventojas (52 proc.) valdo savo būstą ir yra pasirūpinęs jo draudimu, 31 proc. – draudimo neturi, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. ...
-
Bitininkai: permainingi orai pavasarinio medaus rinkimo nesutrikdė
Permainingi balandžio ir gegužės orai, pasak bitininkų, medaus rinkimo procesų šiemet nesutrikdė labiau nei ankstesniais metais. ...