Apie šalčius ir kaip jie paveiks šildymo kainas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ diskutavo meteorologas Gytis Valaika (toliau – G. V.), „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas (toliau – A. I.) ir ESO atstovė Rasa Juodkienė (toliau – R. J.).
– Ar galime kalbėti apie šalčio rekordus?
– G. V.: Naktį iš sekmadienio į pirmadienį šaltis buvo pats stipriausias per pastaruosius tris dešimtmečius, o dalyje vietovių tokių šalčių nebuvo ir dar ilgiau. Labiausiai šalo Radviliškio rajone esančioje Šeduvoje – iki –34,3 laipsnių šalčio. Panaši temperatūra buvo fiksuota Ukmergėje ir Joniškyje.
Dabar šaltis pamažu atslūgs – kitos dienos bus šiltesnės. Šalčio dar bus, tačiau jis nebebus toks intensyvus.
– Žmonės kelia klausimą, kodėl jų termometrai fiksavo žemesnę temperatūrą, nei buvo prognozuota?
– G. V.: Tai labai priklauso nuo to, kur temperatūra yra matuojama. Meteorologijos stotys dažniausiai būna atvirose vietovėse – jose turi būti pjaunama žolė, aplinkui negali būti miškų ar pastatų.
Termometrų ant lango meteorologijos stotyse niekas nekabina. Pats prietaisas niekada negali gauti tiesioginių saulės spindulių, nes jie gali jį išderinti.
Meteorologijos stotyse prietaisai yra kalibruojami, nuolatos stebimi, o jų aukštis visada vienodas – t. y. 1,5 m. Jei žmogus matuoja temperatūrą žemesniame aukštyje, nukreipia termometrą į pietinę pusę, skirtumai gali būti nemaži, ypač kai naktis rami, giedra ir suveikia mikroklimatiniai veiksniai.
– Koks slėgis ir tarša lydi šiuos šalčius?
– G. V.: Paprastai, kai slėgis yra didesnis, formuojasi temperatūros inversija, kai su aukščiu temperatūra kyla: prie žemės būna šalčiau, o viršuje – sąlyginai šilčiau. Dėl to oras nejuda vertikaliai ir tam tikra prasme priežemio sluoksnis neišsivėdina, todėl teršalai kaupiasi.
Vis dėl to situacija situacijai nelygi. Gali būti labai šalta ir giedra, o teršalai sklaidysis gana gerai, tačiau visa tai priklauso ir nuo vietovės.
Miestuose dažnai pastebima, kad su taršos problema susiduria gyvenamųjų namų kvartalai, ypač jei šildomasi kietu kuru. Jei sklaida prasta, o vėjas nepalankus, teršalai kaupiasi būtent ten. Tuo tarpu vietovėse, kur tokių namų mažiau ir nėra pramonės, oras būna švaresnis.
– Ar galioja taisyklė, kad jei turime šaltą žiemą, tai turėsime šiltą vasarą?
– G. V.: Gali būti visaip. Esame turėję ir šiltų žiemų, ir labai šiltų vasarų. Pagal tai spėlioti nereikėtų – tokie priežastiniai ryšiai neegzistuoja. Jei grįžtume 200 metų atgal, žiemos trukdavo po penkis mėnesius, o vasara – vos vieną ar du.
– Po šaltos nakties dalis gyventojų liko be elektros. Kas lėmė nutrūkusią elektros energiją?
– R. J.: Oro linijose laidai įsitempia dėl labai žemos temperatūros. Šalčiai buvo ekstremalūs, todėl trūko oro linijų laidai. Visoje šalyje fiksuoti tokio paties pobūdžio sutrikimai. Tai nėra labai sudėtingi tinklo pažeidimai, tačiau jie imlūs laikui dėl savo skaičiaus. Be to, dideli šalčiai nepadeda greičiau dirbti, tačiau buvo sutelktos didesnės pajėgos.
– Kaip šalčiai paveiks šildymo kainas?
– A. I.: Labai didelės įtakos šildymo kainų padidėjimui turės visiškai vienkartiniai aspektai, kurie nėra labai pavojingi. Dėl šalčių matome europietiškų dujų kainų kilimą, kuris buvo pakankamai ryškus tiek Lietuvoje, tiek praktiškai visose Europos Sąjungos rinkose.
Matėme gana ilgą ir šaltą periodą, dėl kurio gana stipriai tirpo dujų atsargos saugyklose. Tačiau šis kainų padidėjimas bus vienkartinis reiškinys.
Rinka jau dabar ruošiasi šalčių pasitraukimui iš Europos, o tai atitinkamai lems dujų kainų kritimą ir pigesnį šildymą vasarį.
Faktas, kad jis gali būti šiek tiek brangesnis nei prieš metus, tačiau to nevertinčiau kaip dramatiškos situacijos.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)