Lietuva praranda milijonus – kas kaltas?

Kažkada už pirkinį atsiskaityti bitkoinais atrodė kaip pokštas. Dabar Lietuvoje už kriptovaliutas kai kur galima nusipirkti telefoną, kompiuterį ar išmanųjį laikrodį. Tik pirkėjai dar nedrįsta.

„Tai nėra labai populiarus metodas. Paprastam lietuviui susimokėti yra paprasčiau kortele, banko sąskaita“, – sakė „CoinGate“ vadovas Vilius Semėnas.

O versle kriptovaliutos prigijo labiau. Jomis atsiskaitoma už serverius, IT paslaugas. Tokius mokėjimus įmonėms padeda priimti lietuviška įmonė.

„Procesas kažkuo panašus į bankinį pavedimą, tiesiog piniginės pakeičia sąskaitas“, – aiškino V. Semėnas.

Tik kriptovaliutų verslui žaidimo taisyklės pasikeitė. Anksčiau pakako įregistruoti veiklą, dabar reikia licencijos. Kaip bankui.

„Mes, kaip verslas, anksčiau save laikėme IT įmone, o dabar – finansų įstaiga“, – teigė V. Semėnas.

Bet ne visi taip lengvai prisitaikė. Vienos įmonės liko, kitos pasitraukė. Kartu išėjo ir mokesčiai, kurių taip trūksta valstybės biudžetui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ar mes praradome mokestinių pajamų dėl to? Atsakymas vienareikšmiškai būtų – taip“, – sakė „Crypto Economy Organisation“ Gediminas Laucius.

Su pasauline kriptovaliutų milžine „Binance“ susijusi „Bifinity“ per ketverius metus Lietuvoje sumokėjo daugiau kaip šimtą milijonų eurų mokesčių. Daugiau nei kai kurie bankai. Tik bankai tęsia veiklą Lietuvoje, o „Bifinity“ – jau nebe.

„Visą laiką norisi būti kiek labiau konkurencingiems, kad neprarastume tokių pajamų į biudžetą“, – komentavo finansų ministras T. Valys.

Duris milijonams užvėrė Europa – nusprendė sutramdyti ilgai menkai reguliuotą kriptovaliutų rinką. Įvedė bendrą reglamentą.

„Taisyklės visoje Europoje vienodos ir jokių unikalumų Lietuva nepasirinko“, – tikino Lietuvos banko Investicinių ir kriptoturto įmonių priežiūros skyriaus vadovas Rosvaldas Krušna.

Tačiau tai ne visai tiesa. Praktikoje šalys rinkosi skirtingus kelius.

„Lyginant su kitomis ES šalimis, pas mus buvo papildomas reikalavimas, kurio didžioji dalis valstybių neturėjo, – nacionalinio saugumo įvertinimas“, – aiškino G. Laucius.

Ir dėl to kriptobirža „Bybit“ Lietuvoje nacionalinio saugumo patikros nepraėjo. Nors praėjo Austrijoje.

„Lietuva tiesiog taip viską užreguliavo, kad jos persiregistravo kitur“, – teigė Seimo narys Simonas Gentvilas.

Lietuvos bankas atšauna – nacionalinio saugumo patikra nėra vien Lietuvos išradimas. Bet nori nenori šaliai tai atsiliepė.

„Iš viso į Lietuvos banką kreipėsi 55 įmonės, apvalinkime iki 60. Iš jų licencijas gavo šešios“, – nurodė R. Krušna.

Ar mes praradome mokestinių pajamų dėl to? Atsakymas vienareikšmiškai būtų – taip.

Šešios licencijos – sėkmė ar pralaimėjimas? Primename, ko pats Lietuvos bankas tikėjosi iki įsigaliojant pokyčiams.

„Mes manome, kad apie šimtas įmonių galėtų kreiptis dėl licencijos“, – sakė 2024 metais sakė Lietuvos banko atstovas.

Opozicija kaltina valdžią, kad ši, užuot viliojusi verslą, jį atbaido.

„Čia lengvas pasirinkimas Lietuvos bankui, Finansų ministerijai – nieko nedaryti. Ir štai turime rezultatą – šimtai milijonų nesumokėti į Lietuvos biudžetą“, – kritikavo S. Gentvilas.

Tačiau kriptovaliutų rinkoje sukasi ne tik milijonai, bet ir didžiulės rizikos – sukčiai, pinigų plovimas, kibernetinės atakos.

„Mes vertinome, kur tą kartelę nubrėžti pagal tai, kiek keliama potencialios rizikos ir kokia potenciali grąža. Šitas vertinimas buvo darytas“, – aiškino R. Krušna.

Bet ar suskaičiavo, kiek valstybei kainuos bendrovių pasitraukimas?

„Toks nominalus skaičius nieko nereiškia“, – teigė R. Krušna.

Finansų ministras žada turėti atskirą pokalbį su Lietuvos banku.

„Jei kažkurios šalys rizikas interpretuoja kitaip ir pasitraukia į tas rinkas, galbūt tai signalas, kad traktuojame pernelyg griežtai“, – svarstė T. Valys.

Tik gali būti šaukštai po pietų. Skaičiuojama, kiek šiemet valstybės kišenė neuždirbs.

„Jei Lietuvoje būtų išduota bent 20 kriptoturto paslaugų teikėjų licencijų, tai galėjo per metus papildomai į biudžetą sugeneruoti nuo 100 iki 120 milijonų mokestinių pajamų“, – skaičiavo G. Laucius.

O juk Lietuva dar prieš dešimtmetį svajojo tapti finansinių technologijų lydere. Dabar opozicija įspėja, kad šios ambicijos blėsta.

„Socdemų dar dveji metai Lietuvą padarys Europos atsilikėle investicijų pritraukimo srityje“, – pareiškė S. Gentvilas.

Prieš trejus metus Lietuvoje buvo registruota apie 550 virtualiųjų valiutų paslaugų bendrovių. O šiandien veikia tik šešios.