- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva planuoja nutraukti tas dvišales sutartis su Rusija ir Baltarusija, kurias galėtų pakeisti daugiašaliai susitarimai.
Trečiadienį Vyriausybė spręs dėl keturių sutarčių denonsavimo, kiti siūlymai dar derinami.
Siūloma nutraukti Lietuvos susitarimus su Rusijos ir Baltarusijos vyriausybėmis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, taip pat – dėl prekybinių ir ekonominių santykių.
Teisingumo ministerija yra parengusi siūlymą denonsuoti susitarimą su Rusija dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, Finansų ministerija – dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo bei fiskalinių pažeidimų išvengimo.
Praėjusių metų pabaigoje Vidaus reikalų ministerija nutraukė ir 1993 metais pasirašytą susitarimą su Baltarusija dėl bendradarbiavimo ministerijų valdymo srityse.
Taip pat jau denonsuotas 2006 metais Vilniuje pasirašytas Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimas dėl pagrindinių bendradarbiavimo per sieną principų.
„Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į visas institucijas, prašydama įvertinti tarptautinio teisinio bendradarbiavimo su Rusija apimtis ir poreikį“, – BNS sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į visas institucijas, prašydama įvertinti tarptautinio teisinio bendradarbiavimo su Rusija apimtis ir poreikį.
Anot jo, siūlyta įvertinti, ar konkretaus dvišalio susitarimo veikimo negalima pakeisti daugiašale sutartimi ar tarptautiniu teisės aktu.
G. Landsbergio teigimu, nepaisant to, kad bus denonsuoti dvišaliai susitarimai, juos pakeisti galinčios daugiašalės sutartys leis išlaikyti formalius bendravimo su Rusija ir Baltarusija instrumentus, nors realiai jokio bendradarbiavimo iš šių valstybių nesitikima.
„Turi būti politinė nuovoka, kad bendradarbiavimo su Rusija nesitikime, nes jo jau kurį laiko nebebuvo“, – tvirtino ministras.
Anot jo, realiai neveikiančių sutarčių reikia atsisakyti, kad Lietuva nebūtų įpareigota vienašališkai jų laikytis.
„Kai tarp dviejų partnerių vienas partneris vadovaujasi teisės viršenybės principu, o kitas nesivadovauja, tai reiškia, kad sutarties nuostatos Lietuvai yra privalomos, mes jas privalome vykdyti. Vadinasi, Rusijos prašymai pagal šią sutartį mums gali tapti privalomi“, – sakė G. Landsbergis.
Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, teisinio bendradarbiavimo sutartį su Rusija siūloma nutraukti, nes „yra kitos tarptautinės sutartys, kuriomis remiantis esant poreikiui taip pat galėtų vykti institucijų bendradarbiavimas“.
Tačiau du susitarimus Teisingumo ministerija siūlo palikti.
„Įvertinus Lietuvos piliečių poreikius, galimybes ir teisėtus interesus, matome, kad teisinio bendradarbiavimo sutartis su Baltarusija negalėtų būti nutraukta, jos nerekomenduojama nutraukti, nes nėra tarptautinių dokumentų, kuriais grindžiant galėtume užtikrinti bendradarbiavimą“, – BNS sakė E. Dobrowolska.
Anot jos, tokia pati situacija ir dėl sutarties su Rusija dėl apsikeitimo nuteistaisiais, todėl ją taip pat norima palikti galioti.
Daliai sutarčių denonsuoti reikia Seimo sprendimo, daliai užtenka Vyriausybės nutarimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbo ginčų komisija pernai žmonėms padėjo atgauti milijonus eurų
Darbo ginčų komisija (DGK) per 2024 metus darbuotojams pradėjo susigrąžinti 14,75 mln. eurų – 46 proc. daugiau nei 2023 metais (10,1 mln. eurų). ...
-
Svarstoma papildomus pinigus Seimo nariams dalinti kitaip
Seimo valdyba trečiadienį nutarė sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų parlamentinei veiklai skirtų lėšų reglamentavimą ir pateiktų siūlymus dėl efektyvesnio jų panaudojimo. ...
-
LB: kol kas nesulaukėme nė vienos kriptoturto įmonių paraiškos dėl licencijos
Gruodžio pabaigoje prasidėjus pereinamajam laikotarpiui, kai kriptoturto įmonės turi gauti veiklos licenciją, Lietuvos bankas (LB) skelbia kol kas nesulaukęs nė vienos paraiškos. ...
-
Iš JAV – antausis Lietuvai8
JAV pristačius naują dirbtinio intelekto (DI) lustų eksporto kontrolės etapą, kuris apims apribojimus tiekimui į daugumą pasaulio šalių, išimtis bus taikoma tik 18-ai artimiausių JAV partnerių, tačiau Lietuvos sąraše nėra. ...
-
Olekas: JAV sprendimas rodo, kad Gabrieliaus Landsbergio politika nedavė vaisių16
Trečiadienį portalas 15min paskelbė, kad JAV, siekdamos užtikrinti, jog dirbtinio intelekto vystymui naudojami lustai nepatektų į Kiniją ar Rusiją, ribos jų eksportą visoms valstybėms, išskyrus 18 artimiausių partnerių, kurių gretose Lietu...
-
VST pradeda saugoti „LitPol Link“ objektus – skirstyklą ir transformatorių pastotę
Viešojo saugumo tarnyba (VST) trečiadienį pradeda saugoti elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, per kurią Baltijos šalys vasarį sinchronizuosis su kontinentine Europa, objektus – skirstyklą ir transformatorių pastot...
-
LEA: Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc.1
2024 m. gruodį fiksuotas mažesnis gamtinių dujų vartojimas ir Klaipėdos SGD terminalo darbas lėmė, kad Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc. – tai artimas lygis aukščiausiam daugiamečiam užpildy...
-
„Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje4
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje. ...
-
LEA: Lietuvoje elektros didmeninė kaina mažesnė nei Latvijoje bei Estijoje
Pirmąją sausio pusę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, „Nord Pool“ biržoje, siekė 0,086 Eur/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė už vidutinę kainą Latvijoje ir Estijoje, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Seimas: nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų
Nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų – turėti didelį inovacijomis grįstą verslo plėtros potencialą. Valstybė labiau skatins būtent tokias įmones. ...