Lietuva Briuseliui teikia nacionalinį ekonomikos gaivinimo planą

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad dar galimos plano korekcijos, bet jos jau būtų labiau techninės nei keičiančios turinį.

„Baigėsi derybos su socialiniais ekonominiais partneriais, įvyko tam tikri pokyčiai. Kalbant apie techninę dalį – išties šiandien atiduodame oficialiai Europos Komisijai, tačiau techniniai pakeitimai dar gali būti“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo G. Skaistė.

Pasak jos, šios investicijos nėra vienintelės – jos sudaro tik apie septintadalį iš visų pažangai numatytų 16 mlrd. eurų.

„Daug kam atrodo, kad 2 mlrd. išties yra keičiantis gyvenimą pinigų kiekis, bet jei padalinsi kiekvienam Lietuvos gyventojui, gautųsi, kad kiekvienam tenka vidutiniškai apie 800 eurų“, – kalbėjo G. Skaistė.

Ministerija yra skelbusi, kad EK turėtų per du mėnesius formaliai įvertinti planą ir, jeigu jam nebus pastabų, – perduos tvirtinti ES Tarybai, kuri šiai procedūrai turi vieną mėnesį.

Pasak finansų ministrės, ES Taryba nacionalinius planus patvirtins, tikėtina, liepos mėnesį.

„Tikėtina, kad vasaros pabaigoje galėtų pradėti Europos Komisija skolintis šios priemonės įgyvendinimui reikalingas lėšas“, – aiškino G. Skaistė.

Finansų ministerija nurodo, kad Lietuvai skirta 2,225 mlrd. eurų dotacijų, kurios bus investuotos į žaliąją pertvarką, skaitmeninę transformaciją, sveikatą, socialinę apsaugą, mokslą ir inovacijas, švietimą, viešąjį valdymą. Žaliajai pertvarkai ir skaitmenizacijai skiriama atitinkamai 43 ir 33 proc. finansavimo.

„Žvelgiant į mūsų makrorodiklius, akivaizdu, kad mes, kaip šalis, nebegalime konkuruoti mažu darbo užmokesčiu ir žemais gamybos kaštais. Ir tai suponuoja, kad turime galvoti apie tai, kad laikas atėjo pereiti į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir šis planas galėtų būti kaip tas lemiamas žingsnis dėl šių pasiekimų“, – sakė ministrė.

Pasak ministerijos pranešimo, atsižvelgus į socialinių ir ekonominių partnerių bei visuomenės pasiūlymus, į planą įtrauktos investicijos kultūrą, švietimą, taip pat skirta papildomų lėšų savivaldai.

Ekspertų skaičiavimais, dėl planuojamų didelių investicijų 2022–2026 metais realus BVP augs vidutiniškai po 1,7 proc., arba 825 mln. eurų per metus, per šį laiką bus papildomai sukurta 4,2 mlrd. eurų BVP, o kiekvienas investuotas euras atneš 1,9 euro realaus BVP grąžos.

Prognozuojama, jog 2025 metais užimtumo lygis, palyginti su baziniu scenarijumi, padidės 1,6 proc. punkto, nedarbas sumažės 2 punktais, o jaunimo nedarbas (15-24 metų) – 2,3 punkto. Skurdo rizikos lygis 2025 metais bus 1 punktu mažesnis, o iki 2040 metų – sumažės 1,3 punkto.