Viena dujotiekio "Nord Stream" akcininkių trims Baltijos valstybėms siūlo kartu statyti dujų saugyklą ir tiesti atšaką nuo garsiojo dujotiekio. Tačiau kol kas derybose dalyvauja tik Latvija.

Bernhardas Bollas, "Nord Stream" akcininko BASF biuro Helsinkyje vadovas, per susitikimą su Lietuvos žurnalistais tikino, kad mūsų šalies atstovai kol kas nesikreipė į dujotiekio akcininkus dėl galimo atšakos tiesimo. Tokios diskusijos esą vyksta tik su Latvija. Tačiau ši turi apsispręsti, ar viena pajėgtų ir norėtų investuoti į maždaug 10 mlrd. kub. m talpos saugyklą.

"Manau, kad vienai šaliai apsiimti statyti tokią saugyklą neprotinga. Tačiau visoms trims Baltijos šalims toks projektas galėtų būti naudingas", – kalbėjo B.Bollas.
Kitas variantas Lietuvai įgyti alternatyvų dujų tiekimo šaltinį, pašnekovo manymu, būtų jungtis per Lenkiją su Vokietijoje esančiu dujotiekiu "Opal". Lenkija jau planuoja jungtį su šiuo dujotiekiu ir taip tikisi pumpuoti dujas iš "Nord Stream". Kad galėtų prisijungti ir Lietuva, pirmiausia reikėtų sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sistemas.

Lietuva stabčioja

Deja, mūsų šalyje kol kas rimtų kalbų apie alternatyvų dujų tiekimą negirdėti. Bet kokiu atveju Lietuvai, kuri rengiasi įgyvendinti milijardų vertės elektros jungčių ir atominės elektrinės statybos projektus, dar ir dujotiekių jungtys būtų pernelyg didelė našta.
Pirma ir viena svarbiausių užduočių Lietuvai šiuo metu – susitarti su Rusijos koncernu "Gazprom" dėl papildomo dujų tiekimo 2010 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir padidinti esamų vamzdynų pralaidumą. Tačiau, kaip anksčiau minėjo "Lietuvos dujų" atstovai, nei užsakymų dėl papildomo ir konkretaus dujų kiekio, nei konkrečių kalbų dėl investicijų į vamzdynus nėra.

Darbai vyksta

Dujotiekio "Nord Stream" akcininkų neišgąsdino ir Europos Parlamento (EP) sprendimas, kuriuo pareikalauta prieš tiesiant dujotiekį nešališkai įvertinti jo poveikį aplinkai, apsvarstyti alternatyvius jo maršrutus ir aiškiai numatyti atsakomybę už galimą žalą. EP nuomone, panašūs projektai turėtų būti įgyvendinami kartu su visomis Baltijos jūros regiono šalimis, o ES vaidmuo juose turėtų būti svarbesnis. "Tyrimus mes ir taip darome, EP sprendimas nesurišo mums rankų", – tikino B.Bollas.
Nors ne kartą keistas dujotiekio maršrutas ir būta protestų, "Nord Stream" bus pradėtas tiesti laiku – kitais metais, o baigtas 2010 m. Pašnekovas pripažįsta, kad galutinis dujotiekio maršrutas nėra aiškus ir šiandien, dėl to tebevyksta diskusijos. Su visomis prie Baltijos jūros esančiomis valstybėmis dėl projekto deramasi tik tiek, kiek to reikalauja tarptautiniai susitarimai dėl darbų neteritoriniuose vandenyse.
Dujotiekio akcininkai siekia įtikinti, kad jokio pavojaus jūrai nekyla.

Auka ar partnerė?

B.Bollas pripažįsta, kad "Nord Stream" projekto rengėjai padarė tik vieną klaidą – per vėlai į diskusiją dėl dujotiekio įtraukė Baltijos valstybes, kurios iki šiol yra priklausomos nuo vienintelės dujų tiekėjos "Gazprom" ir vienintelio iš Rusijos einančio vamzdyno. "Tačiau šis projektas yra tarp prioritetinių ES energetikos projektų", – sakė B.Bollas. Jis pripažįsta, kad projektas be galo politizuotas, tačiau reikalingas Europai.
"Galime bijoti Rusijos, bijoti, kad ji užsuks vamzdį, nutrauks tiekimą, su ja nebendradarbiauti. Tačiau galime pabandyti kurti verslą kartu ir taip juos įtraukti, kad taip paprastai užsukti vamzdžio negalėtų", – kalbėjo svečias iš Helsinkio.
Jis pasakojo, kad kartais šalys, derėdamosi dėl dujotiekio maršruto ir įvairiausių leidimų, įsigudrina reikalauti visiškai su projektu nesusijusių dalykų, tarkime, keisti prekybos ar muitų politiką.
Su estais sutarti dėl dujotiekio tiesimo jų teritoriniuose vandenyse nepavyko. "Jie net neleido ištirti dugno", – sakė pašnekovas. Dabar "Nord Stream" bus tiesiamas ne tokiu patogiu darbams uolėtu dugnu arčiau Suomijos. Su estais derybos nebevedamos.

Skaičiai ir faktai

Šiaurės Europos dujotiekio "Nord Stream" projektą 2005 m. pradėjo Vokietija ir Rusija, siekdamos tiekti rusiškas dujas į Vokietijos rinką Baltijos jūros dugnu.
Dujotiekio ilgis – 1200 km. Jis sujungs Rusijos Vyborgo ir Vokietijos Greifsvaldo miestus.
Dujotiekį "Nord Stream" sudarys du lygiagretūs vamzdynai, kiekvieno jų pajėgumas – 27,5 mlrd. kub. m (iš viso 55 mlrd. kub. m) per metus. Pirmas vamzdynas turėtų būti pradėtas eksploatuoti 2010 m., o antras – dar po dvejų metų.
"Nord Stream" projekto kontrolinį (51 proc.) akcijų paketą valdo Rusijos dujų milžinė "Gazprom", po 20 proc. turi Vokietijos įmonės "E.ON Ruhrgas" ir BASF (per antrinę bendrovę "Wintershall"), dar 9 proc. akcijų priklauso Nyderlandų bendrovei "Gasunie".
Koncerno "Gazprom" paskelbtoje antro šių metų ketvirčio veiklos ataskaitoje teigiama, kad, išankstiniais vertinimais, dviejų dujotiekio vamzdynų statyba jūroje kainuos apie 6 mlrd. eurų.
Šis projektas sulaukė daug kritikos dėl galimų neigiamų ekologinių padarinių Baltijos jūros regionui. Tiesiamas dujotiekis gali išjudinti apie 80 tūkst. tonų cheminių nuosėdų, palaidotų Baltijoje po Antrojo pasaulinio karo.