- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva, siekianti tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, nori aktyviau dalyvauti jos veikloje, kad geriau pasirengtų 2015 metais prasidėsiančioms deryboms.
Tam kitąmet reikės 3,5 mln. litų, įskaitant narystės mokestį už dalyvavimą EBPO programose, o 2015 metais, kai Lietuvos institucijos labiau įsitrauks į organizacijos veiklą, - 7 mln. litų, teigiama Užsienio reikalų ministerijos (URM) pažymoje.
Vyriausybė trečiadienį patvirtino sustiprinto bendradarbiavimo ir pasirengimo narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) veiksmų planą 2014-2015 metams.
URM teigimu, prioritetinės bendradarbiavimo su EBPO sritys padės Lietuvai per trumpiausią laiką įgauti didesnę reikšmę organizacijoje ir 2015 metais pradėti oficialias derybas dėl narystės, jau atlikus dalį stojimui būtinų namų darbų. Teigiama, kad siekiant narystės, labai svarbu rodyti aktyvumą, ne tik jungiantis prie naujų instrumentų ir struktūrų, bet ir nuolat dalyvauti EBPO komitetuose ir kitose struktūrose, kuriose Lietuva jau turi dalyvio statusą.
Susisiekimo ministerija raginama kuo greičiau prisijungti prie EBPO deklaracijos dėl interneto ekonomikos ateities (Seulo deklaracija), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - prie jaunimo veiksmų plano bei tarybos rekomendacijų dėl lyčių lygybės švietimo, užimtumo ir verslumo srityse, Finansų ministerija - prie deklaracijos dėl mokesčių bazės irimo ir pelno perkėlimo.
Tai pat siūloma kuo greičiau baigti jau pradėtas prisijungimo procedūras prie kapitalo judėjimo ir Einamųjų nematomų operacijų liberalizavimo (Užsienio reikalų, Ūkio ir Finansų ministerijos), prie konvencijos dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose (Teisingumo ministerija).
Lietuva su EBPO bendradarbiauti pradėjo 1996 metais, kai kartu su kitomis Baltijos šalimis įteikė organizacijai deklaraciją, patvirtinančią norą prisijungti prie EBPO. Estija į organizaciją, kuri kartais neoficialiai vadinama "turtingųjų klubu", priimta 2010 metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?1
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh1
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...
-
Užimtumo tarnyba: vis daugiau gyventojų įsitraukia į remiamas mokymo programas
Šiemet pusantro karto daugiau gyventojų įsitraukė į Užimtumo tarnybos remiamas mokymo programas. Tarnybos duomenimis, jose pradėjo dalyvauti 14,8 tūkst. asmenų. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo sausio didės1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo sausio didėja maždaug 1–4 proc. ...
-
Kaunietė: neketinu rūšiuoti maisto atliekų69
Jau du mėnesius Kaune reikia rūšiuoti virtuvėje susidarančias atliekas, mesti jas į specialius konteinerius. Tačiau kai kurie gyventojai to neketina daryti. Priežastis paprasta – nepatogu. ...
-
Paradoksali situacija: valdininkų atlyginimai auga sparčiau nei privataus sektoriaus5
Lietuvoje klostosi paradoksali situacija. Viešojo sektoriaus darbuotojų algos kyla taip sparčiai, kad privatus verslas nebepaveja. Verslininkai sako, kad bėda ne patys atlyginimai, o tai, kad valdininkų turime kur kas daugiau nei išsivysčius...
-
Vyriausybė išplėtė Gynybos fondo lėšų panaudojimą1
Vyriausybė išplėtė spalį pradėjusio veikti Gynybos fondo lėšų panaudojimo galimybes. ...
-
Lietuvos bankas išleis progines monetas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai
Lietuvos banko (LB) šiemet ir kitais metais išleis progines monetas, skirtas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai. ...