Lėšos krizei įveikti mėtomos, kaip pakliūva

Valstybės kontrolė, parengusi COVID-19 krizės ir ekstremaliosios situacijos valdymo studiją, konstatavo, kad nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui skirtą valstybės paramą gavo ir kai kurios įmonės, kurias Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) identifikavo kaip nenukentėjusias, o ekonomikai skatinti milijardinės vertės Ateities ekonomikos DNR plane kai kuriems projektams trūksta pagrindimo.

Panaudota nedaug lėšų

Visos ES šalys, kaip ir kitos pasaulio valstybės, ėmėsi priemonių kovai su COVID-19 ir jos sukeltiems neigiamiems padariniams šalinti. Išanalizavę Europos Komisijos skelbiamą informaciją apie ES šalyse (be Jungtinės Karalystės) taikytas priemones COVID-19 krizės padariniams suvaldyti, valstybės kontrolieriai atkreipė dėmesį, kad beveik visos jos skiria papildomų išlaidų sveikatos sektoriui, visos taiko panašias priemones gyventojų pajamoms ir darbo vietoms išsaugoti bei įmonių likvidumui užtikrinti.

Lietuvoje ekonomikos skatinimo ir koronaviruso padarinių mažinimo priemonėms iš viso numatyta 6,2 mlrd. eurų. Valstybės kontrolė vertino tiesioginiam finansavimui skirtų 4,9 mlrd. eurų panaudojimą. Iš jų iki šiol panaudota 40 proc. lėšų, arba 1,96 mlrd. eurų. Mažiausiai jų panaudota sveikatos ir visuomenės apsaugai – 20,9 proc. (104,7 mln. iš 500,3 mln. eurų), verslo likvidumui – 28,9 proc. (411,5 mln. iš 1,4 mlrd. eurų). Iš verslui skirtų lėšų mažiausiai – 21,7 proc. – panaudota žemės ūkio gamybai ir maisto tiekimo grandinei išlaikyti.

Darbo vietoms ir gyventojų pajamoms išsaugoti skirta 1,9 mlrd. eurų, iš jų panaudota 49 proc. (936,6 mln. eurų). Ekonomikai skatinti (investicijų projektams, kelių priežiūros, klimato kaitos programoms ir turizmo sektoriui) skirta 1,1 mlrd. eurų, iš jų panaudota 47,4 proc. (510,6 mln. eurų).

Koronaviruso plitimo trumpajam laikotarpiui suvaldyti ir pasirengti naujoms jo bangoms Vyriausybė patvirtino COVID-19 valdymo strategiją, tačiau vėluojama įgyvendinti 28 proc. veiksmų. Vėluojama peržiūrėti ir pakeisti reikiamus teisės aktus bei veiklos rekomendacijas.

"Pandemijos valdymo ir jos neigiamų padarinių šalinimo apibendrintos patirtys privalo pasitarnauti atsakingoms institucijoms priimant sprendimus, kurie taikliausiai atlieptų kylančius iššūkius ir pandemijos veikiamų sričių poreikius, leistų tinkamai projektuoti būsimus veiksmus", – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Gavo ir nenukentėję

Lietuvos aukščiausioji audito institucija atkreipė dėmesį, kad nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui skirtą valstybės paramą per "Invegą" gavo ir kai kurios įmonės, kurias Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) identifikavo kaip nenukentėjusias. Be to, kai kurios įmonės mažino darbuotojų skaičių, kad gautų subsidijas, skirtas labai mažoms įmonėms.

70 proc. – tokią dalį investicijų sudaro iki Ateities ekonomikos DNR plano tvirtinimo suplanuotos investicijos, skelbia Valstybės kontrolė.

Aikštėn iškilo ir kitų neaiškių aktų pasinaudojant COVID-19 sunkmečiu. 22 tūkst. nuo koronaviruso krizės nukentėjusių šalies įmonių turi skolų valstybei ir negali laiku sumokėti mokesčių. O iš jų – 109 yra didžiosios mokesčių mokėtojos.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad daugiausia mokesčių atidėti prašo kai kurios sėkmingiausios šalies įmonės, pavyzdžiui, didžiausi prekybininkai ir turtingiausi žmonės. VMI neskelbia, kokioms įmonėms ir kiek mokesčių atidėta, tačiau parlamente atsirado siūlymų, kad ši informacija turėtų būti prieinama visuomenei.

Ypač, kai kalbama apie reikšmingas nepriemokų sumas. Pasak VMI vadovės Edita Janušienės, visų įmonių įsiskolinimas siekia 741 mln. eurų, o vien didelių mokesčių mokėtojų – 220,9 mln. eurų.

Kai išvengti piktnaudžiavimo?

Remdamasi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, Valstybės kontrolė pripažįsta, kad įmonės gali būti skirtingai pripažįstamos nukentėjusiomis. Atlikę korupcijos rizikos remiant nuo pandemijos nukentėjusį verslą analizę, STT korupcijos prevencijos specialistai pasiūlė užtikrinti bendrą valstybės politiką, įgyvendinant COVID-19 paramos priemones tarp institucijų (pavyzdžiui, nustatant neremtinus sektorius ir veiklas).

Taip pat pasiūlyta aiškiai įvardyti, kurias konkrečiai veiklas siekiama uždrausti ar apriboti, tokiu būdu panaikinant institucinio lygmens interpretacijų riziką, sudarant draudžiamų ar ribojamų ekonominių veiklų rūšių karantino metu sąrašą. Tai sudarytų sąlygas ateityje išvengti situacijų, kai, esant analogiškoms aplinkybėms, dėl to paties subjekto skirtingose institucijose priimami priešingi sprendimai. Taip pat atsirastų galimybės mažinti administracinę naštą. Pavyzdžiui, subjektui turėtų pakakti vienai iš paramos teikime dalyvaujančių institucijų įrodyti, kad konkreti ekonominės veiklos rūšis yra patyrusi neigiamą poveikį dėl COVID-19.

Siekiant mažinti duomenų fragmentiškumą, STT siūlo sukurti tarpinstitucinį duomenų mainų mechanizmą apie subjektus, kurie valstybės paramą siekė gauti arba gavo nepagrįstai. Subjektas, vienos institucijos identifikuotas kaip deklaravęs, tačiau realiai nepatyręs deklaruoto neigiamo poveikio dėl COVID-19 arba pateikęs apgaulingą informaciją, galėtų būti įtrauktas į kitų institucijų subjektų sąrašus, kuriems būtų atliekama detali patikra.

Dalis projektų nepagrįsti

Valstybės kontrolė akcentavo ir tai, kad Ateities ekonomikos DNR plano tikslui transformuoti Lietuvos ekonomiką į inovatyvią ir kuriančią aukštą pridėtinę vertę pasiekti riziką kelia tai, kad projektams svarstyti ir vertinti skiriama nepakankamai laiko bei stinga informacijos apie jų ekonominį pagrįstumą, detalios kaštų ir naudos analizės.

Penkioms prioritetinėms sritims (žmogiškojo kapitalo, skaitmeninės ekonomikos ir verslo, inovacijų ir mokslinių tyrimų, ekonominės infrastruktūros, klimato kaitos bei energetikos) nuo šių metų liepos 1-osios iki kitų metų pabaigos numatyta daugiau nei 5,84 mlrd. eurų valstybės biudžeto, ES ir kitos tarptautinės paramos bei privačių lėšų. Deja, auditoriai skelbia, kad per 70 proc. investicijų sudaro iki Ateities ekonomikos DNR plano tvirtinimo suplanuotos investicijos.

Daugiausia lėšų numatoma skirti ekonominei infrastruktūrai – 1,9 mlrd. eurų (33 proc.) ir skaitmeninei ekonomikai ir verslui – 1,3 mlrd. eurų (22 proc.) Iki spalio pabaigos projektų vykdytojams išmokėta 790,2 mln. eurų (13,5 proc.), daugiau nei pusė būtent ekonominės infrastruktūros krypčiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
ko noreti kai KOLUKIETIS prie vairo !

Anonimui

Anonimui portretas
Matosi , kad esi psichinis ligonis , sąžinigiausia partija , iš žmonių neatėmė , o dar dadėjo , prisimink kaip konservai žmones apvogė , net nesugeba grąžinti

Anonimas

Anonimas portretas
DA R MAZAI ISPYZDINOT SUNAUJOS KARBAUSKINIU DALBAJOBAI LAIKU JUMIS ISGRUDO LAUK PADLOS.
VISI KOMENTARAI 20
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių