Lenkija tampa Lietuva

Mūsų šalis – stebuklų kraštas. Iš Lenkijos atgabenta pigesnė mėsa ar kiaušiniai Lietuvos įmonėse ir parduotuvėse virsta brangesne lietuviška produkcija. Pirkėjai net neįtaria tapę apgaulės aukomis.

Paukštynui prikirpo uodegą

Šią savaitę patikrinę greta Ukmergės įsikūrusį Zujų paukštyną Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nustatė šiurkštų pažeidimą. Paaiškėjo, kad iš Lenkijos importuotus neženklintus kiaušinius paukštynas pardavinėjo kaip lietuviškus.

Atliekant patikrinimą įmonėje rasti 43,2 tūkst. lenkiškų kiaušinių, specialistai iškart sustabdė bendrovės pakavimo veiklą.

"Susipainiojo mūsų sandėlio darbuotojai, neatidžiai žmonės dirbo, nepakeitė ženklinimo numeriukų. Kartais būna tokių klaidelių", – teisinosi Zujų paukštyno direktorius Remigijus Laurinaitis.

Verslininkas pasakojo, kad nuo metų pradžios įsigaliojus griežtesniems ES reikalavimams kai kurie paukštynai buvo priversti sumažinti paukščių pulkus, nes neturėjo pakankamai erdvių narvų. Dėl to rinka pristigo iki 30 proc. kiaušinių.

"Atsivežame kiaušinių iš užsienio, kad įvykdytume įsipareigojimus prekybos tinklams. Be kita ko, lenkiški kiaušiniai ir pigesni", – importo priežastis nurodė R.Laurinaitis.

Pagal galiojančius reikalavimus, kitoje šalyje pagaminti kiaušiniai turi būti paženklinti gamintojo kodu. Neženklinti kiaušiniai gali būti skiriami tik perdirbti.

Konkurentus įveikia skundais

Zujų paukštyno vadovo veterinarų vizitas pernelyg nenustebino. Esą jam žinoma, kad kai kurie konkurentai dėl didesnės rinkos dalies kovoja imdamiesi kraštutinių priemonių.

"Yra pavydžių žmonių, kuriems nepavyksta parduoti tiek produkcijos, kiek mums", – užsiminė R.Laurinaitis.

Jis pabrėžė, kad nors kiaušiniai ir lenkiški, tikrai kokybiški, tinkami valgyti, produkciją bendrovė įsigyja iš patikimų partnerių. Esą iki šiol lenkiški kiaušiniai visuomet būdavo tinkamai paženklinti ir pirkėjai galėjo įsitikinti, kad perka importuotą produkciją.

"Pasidomėkite kitomis šakomis, kokių atvejų būna, kiek visko suklastoja. Ne valgyti skirtą mėsą parduoda kaip gerą daiktą", – ant kitų gamintojų šešėlį metė R.Laurinaitis.

Erzina nedori varžovai

Mūsų šalies maisto pramonės atstovai pavargo kovoti su nesąžiningais varžovais, kurie importuotą pigesnę, pavyzdžiui, lenkišką, produkciją ir parduoda ją kaip lietuvišką.

"Taip elgtis negalima, reikia dorai konkuruoti. Mes gerbiame klientus ir patiekiame jiems tik lietuvišką prekę. Net pašarą viščiukams gaminame patys", – kalbėjo Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų atstovė Aldona Grinienė. Jos nuomone, minėtas sukčiavimas yra rimta bėda, su kuria VMVT turėtų labiau kovoti.

Nesąžiningi konkurentai erzina ir bendrovę "Arvi kalakutai". Įmonės prekybos direktorius Rimvydas Zaksas dienraščiui sakė, kad vietos paukštienos gamintojams išgyventi sunku, nes jie priversti kovoti su importuotojais, rinką pripildančiais pigesnės lenkiškos produkcijos.

Svarbiausia – gera kaina

Redakcijai žinomos paukštienos gamybos įmonės atstovas pasakojo, kad kai kuriems prekybos tinklams ne itin rūpi produkcijos kokybė. Esą vienintelis lemiamas kriterijus – kaina.

Šios bendrovės specialistai išsiaiškino, kad konkurentai produkciją vienam šalies prekybos centrui tiekia iš Lenkijos antisanitarinių zonų.

Jie įspėjo prekybos tinklo vadovus, nes tokia mėsa gali būti naudojama tik perdirbti, šviežia prekiauti negalima.

"Nuvažiavę pas to prekybos tinklo vadovus aiškinome, kad produkcija lenkiška ir kad jie apgaudinėja pirkėjus ja prekiaudami. Jie mums atkirto: "Mums tas pats, svarbu gera kaina", – atkartojo prekybininkų žodžius solidžios įmonės atstovas.

Esą to paties prekybos tinklo darbuotojas rėžė, kad jam "nesvarbu, kokį šūdą pirkėjas perka, svarbu, kad kaina gera". Gana dažnai prasta importuota produkcija pirkėjams patiekiama kaip užauginta Lietuvoje.

"Mus erzina prekybos sistemų požiūris į klientą, jie siekia tik pelno. Norėdami išlikti, esame priversti mažinti kainas, dirbti nuostolingai", – guodėsi verslininkas.

Plūsta pigesnė produkcija

Prekybos tinklų atstovai pripažįsta, kad nemenką dalį pigiausios produkcijos sudaro importuojama iš šalių kaimynių, daugiausia iš Lenkijos. Pavyzdžiui, prekybos tinklo "Maxima" lentynose – pusę pigiausių prekių sudaro įvežtinė produkcija.

"Pirkėjams šiuo metu svarbiausia kaina, todėl mes, rinkdamiesi tiekėją, taip pat labiau paisome kainos", – sakė bendrovės "Maxima LT" atstovė spaudai Renata Saulytė.

Ji neslepia, kad pastaruoju metu kai kurios mėsos mažiau perkama iš Lietuvos gamintojų, ją keičia importuotojų iš Lenkijos produkcija.

"Kai vietos gamintojai taps lankstesni, sumažins kainas, tada ir vėl iš jų pirksime daugiau. Pirmiausia bendrovės turi sutikti derėtis", – sakė R.Saulytė.

Spaudimą atlaiko ne visi

Pastaruoju metu iš prekybos tinklo "Maxima" beveik išnyko "Arvi kalakutų" produkcija. Dar prieš kelis mėnesius ši įmonė buvo viena didžiausių kalakutienos tiekėjų. Lentynas užpildė iš Lenkijos kalakutieną gabenančio Pamario paukštyno produkcija.

"Turime labai stiprius konkurentus, kurie gali pasiūlyti pigesnės, nors ir ne tokios kokybiškos produkcijos. Turime pripažinti, kad patekome į sudėtingą padėtį", – prasitarė "Arvi kalakutų" prekybos direktorius R.Zaksas.

Rinkos naujokas Pamario paukštynas, siūlydamas gerokai pigesnės paukštienos, sparčiai skinasi kelią į prekybos centrų lentynas.

"Jeigu perka iš mūsų, vadinasi, tinka kokybės ir kainos santykis. Tai, kad ne ant visų gaminių nurodome, jog produkcija ne lietuviška, nėra pažeidimas. Tokias išimtis numato taisyklės", – kalbėjo Pamario paukštyno generalinis direktorius Audrius Banys.

Jis pabrėžė, kad pagal VMVT reikalavimus, ant marinuotų gaminių nurodoma, kad produkcija lietuviška, nes lenkiška žaliava apdorojama Lietuvoje.

Specialisto komentaras

Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius
Atlikdami maisto produktų kontrolę randame pažeidimų, kai prekybininkai ar gamintojai klaidina vartotojus dėl maisto produkto kilmės.

Pavyzdžiui, per pirmą šių metų pusmetį teritorinių VMVT inspektoriai tikrino mėsos gamybos įmones – ar jos pateikia tikrą informaciją apie mėsos kilmę ir neklaidina vartotojų. Iš patikrintų 79 įmonių pažeidimai nustatyti 18-oje – 23 proc. patikrintų bendrovių sukčiavo.

Dažniausiai dėl mėsos kilmės vartotojai klaidinami ar neinformuojami prekybos centrų mėsos skyriuose. Pavyzdžiui, parduotuvių vitrinose nenurodoma mėsos kilmės šalis, parduotuvių mėsinėse pagamintos smulkintos (maltos) mėsos ženklinimo etiketėse nurodoma jos kilmė ar nepateikiama informacija lietuvių kalba.

Maisto produkto ženklinimo etiketėje privalo būti nurodyta informacija apie produkto sudėtį, kilmės šalį ir galiojimo laiką. Visoms įmonėms už nustatytus pažeidimus taikytos administracinės nuobaudos.