Finansų ministerija pavargo ieškoti argumentų už arba prieš mokesčių lengvatas ir užsakė studiją, kuri turės į dienos šviesą ištraukti visas lengvatų blogybes ir parodyti gerąsias jų puses.

Ekonomikos ekspertai jau nebe pirmi metai baksnoja, kad lengvatas reikia kuo greičiau naikinti, o suinteresuotos verslo grupės spaudžia valdžią pasirūpinti konkurenciniu pranašumu. Finansų ministerija panoro šį oponentų chorą pritildyti ir įgyti svarių argumentų tolesnėse diskusijose.

Tirs 200 lengvatų

Ekonomikos ekspertai jau nebe pirmi metai baksnoja, kad lengvatas reikia kuo greičiau naikinti, o suinteresuotos verslo grupės spaudžia valdžią pasirūpinti konkurenciniu pranašumu. Finansų ministerija panoro šį oponentų chorą pritildyti ir įgyti svarių argumentų tolesnėse diskusijose.
„Daug kas sako, kad Finansų ministerija nemoka skaičiuoti, nes nori tik kuo daugiau mokesčių prisiplėšti į biudžetą. Tai nėra tiesa. Šiuo atveju studija būtų nepriklausoma ekspertų ar mokslininkų grupės nuomonė, o ministerija tik šio tyrimo naudotoja. Niekas negalės mūsų apkaltinti šališkumu“, – kalbėjo Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, studija turėtų paliesti visas šalyje taikomas mokesčių lengvatas, kurių yra apie 200, todėl reikalingas vykdytojas iš šalies: „Tokiai studijai atlikti reikia didesnių pajėgų, nei turi Finansų ministerija ar Valstybės kontrolė.“ Ministerija tikisi, kad tyrėjai atsakys į klausimus, kokią įtaką lengvatos turėjo atskiriems ūkio sektoriams, vartojimui ir pan. „Jei kalbame apie kompiuteriui įsigyti taikomą leng-vatą, tirsime, kaip ji lėmė apsirūpinimą šia įranga. Taip pat norime pamatyti, kokią įtaką lengvatos turi vienam ar kitam sektoriui. Tarkime, žemės ūkis, kur taikoma labai daug įvairių lengvatų, apskritai nedaug išleidžia pinigų“, – dėstė pašnekovė.

Pinigai – ne į bala?

Finansų ministerija kreipėsi į Centrinę projektų valdymo agentūrą, kuri ir paskelbė konkursą studijai atlikti. Konkurso sąlygose numatyta, kad rengėjai turės išsiaiškinti, kiek efektyvios yra mokesčių lengvatos. Taip pat tikimasi, kad konkurso laimėtojas pasiūlys alternatyvą, kuri galėtų veikti taip kaip mokesčių lengvatos, jei šios būtų naikinamos.
Oficialiai teigiama, kad 400 tūkst. litų kainuosianti studija galės tapti pagrindu politikams priimant sprendimus naikinti, mažinti, taisyti, o gal ir kurti naujas lengvatas. Tačiau iki šiol jokie vietos ar užsienio ekspertų ir net Valstybės kontrolės atstovų argumentai šalies valdžios vyrų neveikė. Kas galėtų paneigti, kad ir šįkart studijos rengėjų darbas ir 400 tūkst. litų iš valstybės biudžeto nenueis perniek.
„Finansų ministerija retai vykdo tokį pirkimą, tačiau manome, kad šis atvejis tinkamas. Studija bus labai naudinga svarstant naujas mokesčių lengvatas, kurių, nesu naivi, manau, neišvengsime. Be to, valstybės įsipareigojimai finansuoti vieną ar kitą sritis yra nemaži, ir nemanau, kad mažėtų ateityje. Žinoma, kai kurios lengvatos, tokios kaip dienpinigių ar neapmokestinamų pajamų, niekada nebus panaikintos“, – tikino I.Šimonytė.
Konkurso pasiūlymai gali būti teikiami iki birželio 18 d., o pati studija turėtų būti baigta per pusantrų metų.

Gero mato mažai

Jei studija parodytų, kad Lietuvoje taikomos mokesčių lengvatos daro teigiamą įtaką, tuo bus sunku patikėti. Mat tiek vietos, tiek užsienio ekspertai jau ne pirmus metus kartoja, kad politikai turi liautis „kepę“ vis naujas lengvatas ir pataikavę atskiroms verslo bei gyventojų grupėms. Išnaikinę lengvatas esą padidintume įplaukas į biudžetą, sumažintume landų piktnaudžiauti ir vengti mokėti mokesčius.
Daugiausia priekaištų sulaukiama dėl pridėtinės vertės (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų. Ekspertai ne kartą yra siūlę atsisakyti lengvatų, taikomų mokant būsto paskolos palūkanas ir perkant kompiuterio techniką. Esą šios GPM lengvatos skatina vartojimą, dėl jų kilo nekilnojamojo turto kainos ir augo infliacija. Tačiau Lietuvos banko apklausos duomenys liudija, kad mokesčių lengvata nėra lemiamas veiksnys įsigyjant turtą. Lengvatas naikinti siūlė ir Tarptautinis valiutos fondas.

Milijonai vėjais

Valstybės kontrolė prieš pusantrų metų pateikė ataskaitą dėl PVM lengvatų. Paaiškėjo, kad didžiausią naudą iš jų gauna ne prekių ar paslaugų vartotojai, kaip tikėtasi, bet jas teikiančios įmonės. Mažesnis PVM taikomas šildymui, kultūros renginių bilietams, šviežiai mėsai ir žuviai, kai kuriems kitiems maisto produktams. Tačiau Valstybės kontrolės teigimu, pritaikius mokesčių lengvatas minėtų produktų ir paslaugų kainos nemažėjo.
Baigusi tirti Valstybės kontrolė rekomendavo atsisakyti PVM lengvatų, nebenustatyti naujų, tačiau pasiūlymus valdžios vyrai iki šiol ignoruoja.
Vien 2005 m. dėl PVM lengvatų šalies biudžetas negavo daugiau nei 200 mln. litų, 2006 m. – dar 250 mln. litų. Šių pinigų dabar pakaktų ir nacionaliniam stadionui Vilniuje pastatyti, ir mokytojų algoms pakelti.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis pabrėžė, kad šalyje yra pernelyg daug socialinių grupių, atleistų nuo „Sodros“ įmokų. Be to, šalyje plačiai taikomos GPM leng-vatos advokatų, ūkininkų, pagal verslo liudijimus ir autorines sutartis dirbančių asmenų pajamoms.