- Lukas Miknevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors Ūlos upė tarp baidarininkų pastaraisiais metais praranda ankstesnį milžinišką populiarumą, gauti leidimus plaukti šia upe pavyksta toli gražu ne visuomet. Leidimus platinanti Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacija didžiąją jų dalį išduoda tik savo klientams.
Teko nusivilti
Jei norite papramogauti baidarėmis plaukdami Ūlos upe, leidimais plaukti šia Dzūkijos upe reikėtų pasirūpinti iš anksto, o dar geriau – ir baidarę išsinuomoti iš kurios nors į Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociaciją susibūrusių įmonių. Priešingu atveju gali tekti likti ant kranto. Tuo neseniai įsitikino vilnietis Marius.
„Su draugais poilsiavome vienoje ant Ūlos kranto esančių kaimo turizmo sodyboje. Pastebėjome, kad sodybos šeimininkai turi porą baidarių, ir paklausėme, ar nebūtų galima jomis kiek paplaukti upe. Atsakymas nustebino. Mums buvo pasakyta, kad tai tikrai neįmanoma“, – pasakojo Marius.
Pasak jo, sodybos šeimininkas paaiškino, kad leidimus plaukti Ūla platina Baidarių nuomotojų asociacija, o visi leidimai iš anksto rezervuojami asociacijos narių klientams. Tad norint plaukti nuosava ar iš kitur gauta baidare leidimą gauti labai sunku, o dažnu atveju – ir visai neįmanoma.
Ūla yra vienintelė Lietuvos upė, kuria plaukti reikia specialaus leidimo. Šio leidimo kaina – 20 litų asmeniui. 10 verslininkų vienijanti Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacija per dieną gali išduoti ne daugiau kaip 200 leidimų, tai reiškia, kad per dieną upe gali plaukti iki 100 dviviečių baidarių. Absoliuti dauguma leidimų būna užsakomi dar prieš savaitę iki plaukimo dienos, tad spontaniškiems užmojams pasiplaukioti Ūla erdvės beveik nelieka.
„Mane stebina, kad kelioms bendrovėms sudarytos išskirtinės sąlygos platinti leidimus. Žinoma, tokiu atveju verslininkai proteguoja savo klientus, o ne atsitiktinius baidarininkus“, – piktinosi be žygio Ūla likęs pašnekovas.
Spaudimas tik šeštadieniais
Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos vadovas Eimutis Gudelevičius kalbėdamas su dienraščiu pripažino, kad problema, kai leidimų plaukti Ūlos upe negauna visi norintys, yra, tačiau teigė, jog dar prieš keletą metų ji buvo kur kas didesnė.
„Prieš keletą metų, kai Ūla išties tarp baidarininkų buvo pati populiariausia Lietuvos upė, leidimus plaukti buvo labai sunku gauti. Dabar sakyčiau, kad su tokia problema susiduriame tik šiltais šeštadieniais, o kitomis dienomis leidimų tikrai visiems užtenka“, – tikino E.Gudelevičius.
Pasak Dzūkijos nacionalinio parko vadovo, Ūla plaukiančių baidarininkų kasmet mažėja, nes dauguma jų šia upe jau yra plaukę net ne po vieną kartą ir dabar ieško naujų maršrutų.
„Toje pačioje Dzūkijoje yra upių, kurias žmonės renkasi vietoj Ūlos. Merkys, Grūda, nemokamas tos pačios Ūlos aukštupys“, – vardijo pašnekovas.
E.Gudelevičius pasakojo, jog vis dėlto stengiamasi, kad leidimų plaukti baidarėmis užtektų visiems, ne tik Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijos narių klientams. Iš 200 dienos leidimų 180 rezervuojami iš asociacijai priklausančių verslininkų baidares besinuomojantiems klientams, o 20 paliekami laisvi. Juos ir gali įsigyti savo baidares atsivežę poilsiautojai.
Nacionalinio parko direkcijos vadovas tikino, jog nereikia piktintis, kad teisė platinti leidimus suteikta verslininkams, nes jie pinigus ne tik renka, bet ir leidžia – investuoja į infrastruktūra, tvarko poilsines ir t. t.
Stengiasi taupyti
Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijos prezidentas Artūras Svirnelis taip pat teigė, kad istorija, kai poilsiautojams neatsirado leidimų plaukti Ūla, galėjo nutikti tik šeštadienį. Kitomis dienomis leidimų esą pakanka visiems.
„Žmonės jau pasisotino tos Ūlos. Šeštadieniais, kai geras oras, tai dar dar. O kitomis dienomis striuka, nebent kokia didesnė kompanija sugalvoja plaukti. Klientų šiemet turime tikrai gerokai mažiau“, – sakė A.Svirnelis.
Kita vertus, pasak jo, negalima ir drąsiai tvirtinti, kad baidarininkai vietoj Ūlos renkasi kitas upes.
„Kai pasikalbame su plaukimus kitomis upėmis rengiančiais kolegomis, ne stebuklai ir Merkyje, Grūdoje ar Versekoje. Pastebime, kad žmonės labai taupo, skaičiuoja pinigus, išlaidas degalams, pramogoms ir t. t“, – kalbėjo A.Svirnelis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Galite prarasti kelis šimtus eurų ir dalį atostogų: ekspertė paaiškino, kada taip gali nutikti
Gruodį – dovana iš darbdavių, tik ne po eglute, o į banko sąskaitą. Dalis lietuvių jau sulaukė 13 atlyginimo ir įvairių premijų. Visgi buhalteriai skaičiuoja, kad ne visiems apsimoka gauti tokią dovaną dar šiais metais. Dėl to...
-
Nebeliks Statybos inspekcijos pasitikėjimo linijos
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuo 2025 metų sausio naikina pasitikėjimo liniją, skirtą pateikti anoniminius skundus dėl įvairių pažeidimų. ...
-
Paveldo pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų
Į paveldotvarkos programą atrinktų pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų. ...
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas8
Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda1
Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu12
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kaina
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...
-
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamos
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...