„Biokuras pinga jau trečią savaitę iš eilės ir jo kaina sumažėjo 0,8 proc., lyginant su ankstesne savaite. Bet gamtinių dujų TTF kainos dėl vėsesnių orų ir mažesnio saugyklų užpildymo pakilo 9 procentus. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje padidėjo 24 proc., taip pat jos augo visose Baltijos jūros regiono valstybėse, regione sumažėjus vėjo elektrinių gamybai“, – rašome LEA pranešime.

Gamtinių dujų kainų vidurkis Nyderlandų TTF prekybos taške minėtu laikotarpiu padidėjo nuo 48,8 Eur/MWh iki 53,3 Eur/MWh. Pagal ateities sandorius, šiais metais gamtinių dujų kainos gali svyruoti tarp 42–56 Eur/MWh. Agentūros duomenimis, prieš metus vidutinė savaitės gamtinių dujų kaina TTF siekė 29,1 Eur/MWh, o 2023-ųjų vasario pradžioje kainų vidurkis buvo 57,1 Eur/MWh.

Skelbiama, jog gamtinės dujos pabrango daugiausia dėl atvėsusių orų ir mažesnio gamtinių dujų saugyklų užpildymo nei prieš metus. LEA duomenimis, šią žiemą ES saugyklos buvo užpildytos apie 95 proc., tačiau dėl šaltesnių orų ir dėl mažos vėjo jėgainių generacijos, daugiau elektros gaminant šiluminėse elektrinėse, dujų saugyklos buvo ištuštintos sparčiausiai per pastaruosius aštuonerius metus.

Šiuo metu dujų kiekis Europos saugyklose siekia apie 49 proc. Ankstesnę savaitę jų užpildymo lygis siekė 53,1 proc., o prieš metus saugyklų užpildymas siekė 67,4 proc. Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 52,8 proc. ir yra artimas istoriškai aukščiausiam užpildymo lygiui, pasiektam 2024 metais.

Vasario 3-7 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai buvo patiekta 414,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 474,1 GWh). Į Latviją išsiųsta 6,7 GWh (ankstesnę savaitę – 132,4 GWh). Į Lenkiją išsiųsta 76,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 48,1 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,16 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,22 GWh). Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas per pastarąją savaitę padidėjo 26,1 proc. ir siekė 361,1 GWh, praneša LEA.

Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos vykdomos užsienio politikos Brent naftos kaina praėjusią savaitę sumažėjo 2,5 proc.

Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę buvo 2,5 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 75,1 USD/bbl. Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad šiais metais jų kainos bus 1-3 USD/bbl mažesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę ir svyruos 69–76 USD/bbl lygyje.

„Naftos kainoms mažėjant trečią savaitę iš eilės, „Bloomberg“ praneša, kad jos toliau krito, prasidėjus JAV ir Kinijos prekybos karui, kuris kelia grėsmę pasaulio ekonomikos augimui ir energijos paklausai. Naftos kainos nukrito iš karto po to, kai Kinija paskelbė apie atsakomosios muitus JAV prekėms, įskaitant naftą ir suskystintas gamtines dujas. Šis prekybos konfliktas sukėlė didelį nepastovumą naftos rinkoje, kurią stipriai veikia politiniai sprendimai“, – skelbiama agentūros pranešime.

Vidutinės degalų kainos Lietuvos degalinėse mažėjo antrą savaitę iš eilės. Tam, agentūros duomenimis, įtakos turėjo stebimas tolesnis naftos kainų mažėjimas bei euro kurso stiprėjimas. Praėjusios savaitės pradžioje Lietuvos degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,49 Eur/l, o dyzelino vidutinė kaina siekė 1,60 Eur/l.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos 0,5–1.9 proc. sumažėjo visose lyginamose Baltijos regiono ir kaimyninėse šalyse, išskyrus Vokietiją, kur vidutinė kaina padidėjo 0,7 proc. Tuo metu dyzelino vidutinės kainos 0,7–2,9 proc. sumažėjo visose lyginamose šalyse, išskyrus Vokietiją, kur vidutinė kaina padidėjo 0,3 proc.

Tarp Baltijos šalių benzinas šiuo metu pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje, LEA duomenimis, sudaro 0,13 Eur/l. Lyginant su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu yra 12,9 proc., o dyzelino – 1,6 proc. mažesnė.

„2024–2025 m. šildymo sezonui įpusėjus, biokuro kainos, pagal ilgametes tendencijas, pradėjo mažėti ir krenta jau tris savaites: nagrinėjamą savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 0,8 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 22,42 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 21,18 Eur/MWh“, – praneša LEA.

Pažymima, jog biržoje biokuro kaina šį šildymo sezoną didžiausia buvo sausio 14 d. Tuomet ji siekė 25,64 Eur/MWh. LEA duomenimis, šį šildymo sezoną didesnei biokuro kainai įtakos turėjo ir šiltesnė žiema: neįšalus gruntui, biokuro tiekėjai gruodžio ir sausio mėnesiais negalėjo tiekti žaliavos tiesiai iš miško dėl svorio apribojimų sunkiajai technikai, o žaliavas turėjo kaupti aikštelėse.

Skelbiama, jog didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę dėl sumažėjusios vėjo elektrinių generacijos, didėjant šiluminių elektrinių gamybai, augo visose Baltijos jūros regiono valstybėse. Lietuvoje elektros kainos padidėjo 24 proc. ir siekė 125,7 Eur/MWh. Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė apie 96,45 Eur/MWh, o 2023-ųjų šeštąją savaitę – apie 113,29 Eur/MWh.

Tuo metu Latvijoje elektros kainos per savaitę padidėjo 24 proc. – nuo 101,3 Eur/MWh iki 125,7 Eur/MWh, Estijoje – 25 proc. – nuo 101,3 Eur/MWh iki 126,1 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos padidėjo  4 proc. ir siekė 87,9 Eur/MWh. Lenkijoje elektros kainos išaugo 11 proc. ir sudarė 136,5 Eur/MWh, Vokietijoje jos išaugo nuo 117,1 Eur/MWh iki 135,3 Eur/MWh, o Suomijoje padidėjo 12 proc. ir sudarė 44,3 Eur/MWh.    

Praėjusią savaitę, kaip skelbia LEA, Lietuva pasigamino 66 proc. visos suvartotos elektros energijos, o likęs reikalingas energijos kiekis buvo importuotas iš Švedijos ir Latvijos. Bendra elektros gamyba šalyje per savaitę sumažėjo 13,5 proc. ir siekė 169,1 GWh.

Daugiausiai elektros energijos – 80 GWh – nagrinėjamą savaitę pagamino šiluminės elektrinės. Vėjo elektrinės per nagrinėjamą savaitę pagamino 55,9 GWh, saulės elektrinės – 6,7 GWh, o hidroelektrinės – 11,4 GWh.

LEA pažymi, jog minėtu laikotarpiu Lietuvoje elektros energijos vartojimas išaugo 5,3 proc. ir siekė 257,5 GWh.