- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalio 30 d. – lapkričio 5 d. Lietuvoje pučiant stipriam vėjui, 69 proc. visos nacionalinės elektros generacijos pagaminta vėjo elektrinėse, be to, po remonto darbų pradėjo veikti perdavimo jungtis „Nord Balt“, elektros poreikis sumažėjo 10,3 proc., o didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 58,3 Eur/MWh ir buvo net 55,6 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę bei trečia mažiausia šiais metais.
Praėjusią savaitę ir toliau nežymiai mažėjo biokuro kainos. „Brent“ naftos kaina buvo 3,4 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę, bet gamtinių dujų kaina pakilo 5,4 proc. – iki 48,3 Eur/MWh, skelbia Lietuvos energetikos agentūra.
Lietuvoje didmeninė elektros kaina mažesnė buvo tik kovo 20–26 d. ir balandžio 10–16 dienomis. Didmeninės elektros kainos mažėjo visame Baltijos jūros regione. Latvijoje bei Estijoje kainos buvo identiškos Lietuvos kainoms ir mažėjo nuo 130,9 Eur/MWh iki 58,3 Eur/MWh, arba 55,6 procento. Švedijos SE 4 zonoje didmeninės elektros kainos mažėjo 47,1 proc. – nuo 66,8 Eur/MWh iki 35,4 Eur/MWh, Vokietijoje sumažėjo 39,5 proc. – iki 61,7 Eur/MWh, Lenkijoje – 36,3 proc., iki 72,4 Eur/MWh, o Suomijoje – 53,2 proc., nuo 69,4 Eur/MWh iki 32,6 Eur/MWh.
Tačiau pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos ateinančiais metais prognozuojamos 2–3 Eur/MWh pigesnės nei buvo manoma prieš savaitę.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos ateinančiais metais numatomos 100–125 Eur/MWh, Šiaurės Europoje prognozuojama kaina 27–70 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išlieka artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Lietuva nagrinėjamą savaitę pasigamino 66 proc. visos reikalingos elektros energijos. Trūkstamą elektros energijos kiekį Lietuva kompensavo importu iš Švedijos. Lietuvoje bendra elektros gamyba spalio 30 d. – lapkričio 5 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 15,8 proc. ir siekė 144,3 GWh. Vėjo elektrinėse buvo pagaminta 69 proc. šio kiekio, saulės elektrinėse – 4 proc., hidroelektrinėse – 10 proc., šiluminėse elektrinėse – 6,7 proc., likusioji dalis – kitose elektrinėse.
Gamtinės dujos ir toliau brangsta. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 5,4 proc. – nuo 45,8 Eur/MWh iki 48,3 Eur/MWh.
Tačiau pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos ateinančiais metais prognozuojamos 2–3 Eur/MWh pigesnės nei buvo manoma prieš savaitę.
Europos dujų saugyklos yra beveik užpildytos ir šiuo metu užpildymas siekia 99,6 procento (praėjusią savaitę buvo 98,9 proc.).
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymo lygis šiuo metu – apie 96,1 procentą. Po dujų kiekio saugykloje sumažėjimo, nagrinėjamą savaitę dujų kiekis saugykloje vėl padidėjo.
Nagrinėjamu spalio 30 – lapkričio 3 dienų laikotarpiu Klaipėdos SGD terminalas veikė 80 proc. pajėgumu. Per Klaipėdos terminalą į Lietuvą buvo importuota 489,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 559,6 GWh). Iš Lenkijos buvo gauta 20,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę 33,1 GWh). 273,3 GWh šių gamtinių dujų tekėjo į Latviją (ankstesnę savaitę – 218 GWh).
Dujų suvartojimas Lietuvoje nagrinėjamą savaitę sumažėjo net 43,8 procento.
Biokuras Lietuvoje ir toliau nežymiai pinga. Nagrinėjamą savaitę biokuro kaina mūsų šalyje buvo 0,8 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę – kaina siekė 21,09 Eur/MWh lygį. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 41,44 Eur/MWh.
Vidutinė nagrinėjamos savaitės „Brent“ naftos kaina siekė 86,25 USD/bbl ir tai 3,4 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 89,29 USD/bbl. Stebint naujausius „Brent“ naftos ateities sandorius, artimiausių metų kainos numatomos 3–5 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
A. Romanovskis: žala už nukritusiame lėktuve gabentas siuntas gali būti pilnai neatlyginta
Vilniuje pirmadienio rytą nukritus bendrovės DHL krovininiam orlaiviui, kai kurių jame gabentų siuntų savininkams žala nebūtinai bus pilnai atlyginta, sako Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. ...
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...