- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusiškos elektros importas į Latviją sausį išaugo ne dėl komercinę gamybą pradėjusios Astravo atominės elektrinės (AE), o dėl oro sąlygų, tikina Latvijos Ekonomikos ministerija.
„Elektros importo augimas iš Rusijos sausį buvo stebimas dėl dabartinių klimato sąlygų ir negali būti tiesiogiai siejamas su Astravo AE startu“, – komentare BNS teigė ministerija.
Pasak jos, elektros iš Rusijos importas į Latviją sausį siekė 473,4 tūkst. MWh, o gruodį – 191,5 tūkst. MWh.
„Norime atkreipti dėmesį, kad vieno mėnesio vartojimo duomenys objektyviai neparodo bendrų importo tendencijų, nes elektros importo iš trečiųjų šalių apimtys pastaraisiais metais svyruoja“, – rašoma komentare.
Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys vasario pradžioje paskelbė duomenis, jog Astravo elektra Rygos biržoje nuperkama kaip rusiška ir patenka į Lietuvą. Juos jis pateikė ir Latvijos kolegai, ekonomikos ministrui Janiui Vitembergui.
Tačiau Latvijos ministerija dar kartą pabrėžė ir anksčiau išsakytus teiginius, kad elektra, kuri importuojama į šalį ir vėliau eksportuojama į Lietuvą, yra pagaminama Rusijoje.
„Šiuo metu neturime jokių priežasčių galvoti, kad į Latviją iš Rusijos importuota elektra yra pagaminama Baltarusijoje“, – teigia ministerija.
Pasak jos, Latvijos susitarimas su Rusija dėl elektros importo numato, kad pastaroji kas mėnesį turi pateikti įrodymus, jog elektra pagaminta Rusijoje: „Ši nuostata užtikrina, kad iš Rusijos importuota elektra ir buvo pagaminta Rusijoje.“
Latvija taip pat pabrėžė esanti atvira „konstruktyvioms ir pragmatiškoms deryboms“ bei laukianti Lietuvos pasiūlymų dėl Baltijos šalių elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.
D. Kreivys, remdamasis „Litgrid“ duomenimis, teigė, kad Lietuva per Latviją perka Astravo AE pagamintą elektrą ir už ją per metus sumokės apie 120 mln. eurų, jei prekyba tarp Rusijos ir Latvijos toliau vyks tokia pat apimtimi.
Pasak D. Kreivio, J. Vitembergas šiuos duomenis vertino labai rimtai, tačiau „gilesnis dialogas dėl skaičių“ turėtų vykti tarp šalių tinklų operatorių ir reguliuotojų. Vis dėlto ministrai sutarė, kad ir įsitraukimas politiniu lygmeniu yra reikalingas.
Lietuva teigia, kad pernai trijų Baltijos šalių parengta, tačiau tik Latvijos ir Estijos vienašališkai patvirtinta prekybos su trečiosiomis šalimis metodika neužkerta kelio baltarusiškai elektros patekti į Baltijos šalis. Todėl Lietuva jos nepatvirtino ir siūlo naują, visoms šalims priimtiną metodiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai6
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo6
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...