- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusiškos elektros importas į Latviją sausį išaugo ne dėl komercinę gamybą pradėjusios Astravo atominės elektrinės (AE), o dėl oro sąlygų, tikina Latvijos Ekonomikos ministerija.
„Elektros importo augimas iš Rusijos sausį buvo stebimas dėl dabartinių klimato sąlygų ir negali būti tiesiogiai siejamas su Astravo AE startu“, – komentare BNS teigė ministerija.
Pasak jos, elektros iš Rusijos importas į Latviją sausį siekė 473,4 tūkst. MWh, o gruodį – 191,5 tūkst. MWh.
„Norime atkreipti dėmesį, kad vieno mėnesio vartojimo duomenys objektyviai neparodo bendrų importo tendencijų, nes elektros importo iš trečiųjų šalių apimtys pastaraisiais metais svyruoja“, – rašoma komentare.
Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys vasario pradžioje paskelbė duomenis, jog Astravo elektra Rygos biržoje nuperkama kaip rusiška ir patenka į Lietuvą. Juos jis pateikė ir Latvijos kolegai, ekonomikos ministrui Janiui Vitembergui.
Tačiau Latvijos ministerija dar kartą pabrėžė ir anksčiau išsakytus teiginius, kad elektra, kuri importuojama į šalį ir vėliau eksportuojama į Lietuvą, yra pagaminama Rusijoje.
„Šiuo metu neturime jokių priežasčių galvoti, kad į Latviją iš Rusijos importuota elektra yra pagaminama Baltarusijoje“, – teigia ministerija.
Pasak jos, Latvijos susitarimas su Rusija dėl elektros importo numato, kad pastaroji kas mėnesį turi pateikti įrodymus, jog elektra pagaminta Rusijoje: „Ši nuostata užtikrina, kad iš Rusijos importuota elektra ir buvo pagaminta Rusijoje.“
Latvija taip pat pabrėžė esanti atvira „konstruktyvioms ir pragmatiškoms deryboms“ bei laukianti Lietuvos pasiūlymų dėl Baltijos šalių elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.
D. Kreivys, remdamasis „Litgrid“ duomenimis, teigė, kad Lietuva per Latviją perka Astravo AE pagamintą elektrą ir už ją per metus sumokės apie 120 mln. eurų, jei prekyba tarp Rusijos ir Latvijos toliau vyks tokia pat apimtimi.
Pasak D. Kreivio, J. Vitembergas šiuos duomenis vertino labai rimtai, tačiau „gilesnis dialogas dėl skaičių“ turėtų vykti tarp šalių tinklų operatorių ir reguliuotojų. Vis dėlto ministrai sutarė, kad ir įsitraukimas politiniu lygmeniu yra reikalingas.
Lietuva teigia, kad pernai trijų Baltijos šalių parengta, tačiau tik Latvijos ir Estijos vienašališkai patvirtinta prekybos su trečiosiomis šalimis metodika neužkerta kelio baltarusiškai elektros patekti į Baltijos šalis. Todėl Lietuva jos nepatvirtino ir siūlo naują, visoms šalims priimtiną metodiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą2
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės2
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės22
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...