Europos Parlamentui (EP) pritarus viešųjų pirkimų reformai, tikimasi, kad konkursai bus skaidresni, sumažės administracinė našta mažoms bei vidutinėms įmonėms. Pasak EP narės Laimos Andrikienės, svarbu, kad mažiausia kaina nebebus svarbiausias kriterijus.

„Manau, pagrindinis dalykas yra, kad iki šiol buvo mažiausios kainos diktatūra. (...) Pagal viešųjų pirkimų reformą tos mažiausios kainos diktatūros nebelieka, bet atsiranda poreikis užtikrinti kokybę“, - BNS sakė EP Tarptautinės prekybos komiteto narė L.Andrikienė.

Pasak jos, reforma, kuriai europarlamentarai pritarė šią savaitę, numato, kad prekes, paslaugas ar darbus perkančios institucijos atsižvelgtų ne tik į pasiūlymo kainą, bet ir į ekonominę, aplinkosaugos ir socialinę naudą.

„Iki šiol taisyklės buvo tokios, kad reikėjo rinktis pigiausią pasiūlymą, o dabar atsiranda kiti kriterijai, kurie irgi yra svarbūs“, - komentavo L.Andrikienė.

Paklausta, kaip bus nustatomi nauji kriterijai, pagal kuriuos bus renkamas konkrusų nugalėtojas, europarlamentarė teigė dėl to turinti abejonių, bet tiki, kad Europos Komisijai (EK) pavyks juos išaiškinti.

„Aš tokių abejonių turiu ir labai laukiu dokumento iš Europos Komisijos, kuriame visi tie kriterijai bus surašyti. Kaip ten bebūtų, jie turi būti išreikšti aiškiais skaičiais ar dar kuo nors, nes antraip paliekame daug erdvės subjektyvizmui ir tam pačiam nesąžiningumui“, - sakė L.Andrikienė.

Anot jos, EK dokumentą turėtų parengti per dvejus metus – būtent per šį laiką ES valstybės naujas viešųjų pirkimų taisykles turės perkelti į savo nacionalinę teisę.

Naujosios viešųjų pirkimų taisyklės apriboja galimybę konkursuose dalyvauti įmonėms, pažeidusioms darbo įstatymus. Jos taip pat numato galimybę užsakovams reikalauti, kad tiekėjai iš anksto atskleistų subrangovus. Direktyvose taip pat leidžiama atmesti tiekėjų, kurie blogai vykdė ankstesnes sutartis, pasiūlymus.

ES tikisi, kad nauja reforma iki 80 proc. sumažins viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių administracinę naštą, nes kvalifikaciją įrodančius dokumentus turės pateikti tik konkurso nugalėtojas.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas BNS atsisakė komentuoti pakeitimus, kol neprasidėjo diskusijos dėl jų perkėlimo į šalies teisės sistemą.

„Dar kol kas nieko nenoriu komentuoti. Dar palaukime, kol čia bus perkelta. Iš tiesų, kai kurie dalykai bus gerai. Kas liečia vadinamuosius juoduosius sąrašus, tai bus palengvinta tiekėjams ir perkančioms organizacijoms“, - BNS sakė Ž.Plytnikas.

Anot jo, svarstymai Lietuvoje galėtų prasidėti po mėnesio ar dviejų.

L.Andrikienės teigimu, trečiadienį EP taip pat balsavo dėl reglamento, numatančio trečiųjų šalių dalyvavimą ES viešųjų pirkimų konkursuose.

„Pagrindiniai Europos Sąjungos užsienio prekybos partneriai yra tokios valstybės, kaip JAV, Kanada, Japonija, Indija ir Kinija. Iki šiol buvo taip, kad ES viešųjų pirkimų rinka joms buvo visiškai atvira. Tuo tarpu, kai europiečiai norėdavo dalyvauti jų viešųjų pirkimų konkursuose, susidurdavo su specialiai jiems padarytomis kliūtimis. Europos Komisija pagal reglamentą turės teisę eliminuoti iš konkursų Europoje dalyvius iš tų valstybių, kurios mūsų atžvilgiu (ES-BNS) elgiasi nesąžiningai“, - BNS komentavo EP Tarptautinės prekybos komiteto narė.

Jos teigimu, šis siūlymas artimiausiu metu turėtų būti svarstomas trišaliame EP, EK ir Europos Tarybos susitikime.

EP duomenimis, viešiesiems pirkimams ES išleidžiama iki 18 proc. bendrojo vidaus produkto, Lietuvoje šis rodiklis siekia 13 procentų.