- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos šimto kilometrų ilgio Lietuvos pajūris yra palyginti skurdokas, bet vis tiek vienos vietos vertingesnės nei kitos.
Milijonai - dėl paukščių
Prancūzijos Havro uosto pavyzdys parodo, jog Europoje statant išorinius uostus vienu iš svarbiausių veiksnių yra išsaugoti kiek įmanoma daugiau natūralios aplinkos.
Iš maždaug 1 mlrd. eurų investicijų į Havro išorinio uosto statybą apie 50 mln. eurų buvo skirta aplinkosaugos priemonėms. Maždaug už 4 kilometrų nuo uosto vartų buvo supilta netgi speciali 6 ha sala paukščiams, kuri kainavo apie 8 mln. eurų.
Havro uostas prisiėmė įsipareigojimą net 30 metų vykdyti aplinkosauginius tyrimus, kurie susieti su išorinio uosto statyba.
Havro ir kitų Atlanto vandenyno bei La Manšo sąsiaurio uostų ypatybė yra didžiulis 8 metrų amplitudės potvynio bangos svyravimas. Ši banga neša maistingas medžiagas paukščiams.
Pastačius Havro išorinį uostą jam buvo skirta didžiulė Senos upės žemupio dalis. Paukščiai neteko šimtų hektarų maitinimosi plotų.
Ar papildomomis aplinkosauginėmis priemonėmis pavyko kompensuoti šią netektį paukščiams? Havro uosto atstovas Pascalis Galichonas teigė, kad kompensacinės priemonės gerokai sušvelnino uosto įsiterpimą į „paukščių rojų“, bet visiškai kompensuoti jos negalėjo.
Kompleksiškai įvertintų pajūrį
Klaipėdos išorinio uosto statyba nepretenduotų nei į paukščių perimvietes, nei į žuvų nerštavietes. Atvirkščiai išorinio uosto molai netgi sukurtų sąlygas žuvims neršti. Geriausias pavyzdys yra dabartiniai uosto molai, kurių dalyje po vandeniu neršia žuvys, o ant molų kuriasi vandens paukščių kolonijos, nes jiems yra kuo čia pat maitintis.
Išorinio uosto statyba darytų įtaką pajūrio krantams. Kokia ta įtaka būtų šiandien niekas konkrečiai nežino. Sprendžiama pagal tai, kokią įtaką daro dabartinio uosto vartai. Prieš vartus pakrantėje kaupiasi smėlio sąnašos, o už vartų į šiaurę vyksta išplovimas. Kodėl tai vyksta vėlgi konkretaus atsakymo nėra. Ar dėl uosto vartų, ar dėl klimato atšilimo padidėjusių patvankų ir sustiprėjusių vėjų?
Išorinio uosto statyba sudarytų sąlygas kompleksiškai įvertinti poveikį Lietuvos pajūrio krantams. Išorinio uosto poveikio aplinkai vertinimas atsakytų į daugybę klausimų dėl pajūrio išplovimo, numatytų priemones, kaip tą reiškinį stabdyti.
Ar dėl viso Lietuvos pajūrio išplovimo nuo uosto vartų iki Latvijos sienos kaltė turėtų tekti Klaipėdos uostui? Tuo jį kaltinti būtų absurdiška. Prie Palangos pajūris išplaunamas kasmet, kartais po kelis kartus. Šios nuodėmės prikabinti Klaipėdos uostui nepavyktų net didžiausiam jo priešininkui.
Lietuvos pajūrio rezervatai
Dažnai girdimas teiginys, kodėl kaip palankiausia vieta išorinio uosto statybai vertinamas pajūris ties Melnrage. Kodėl ne Būtingė?
Atsakymas iš dalies yra ir aplinkosaugoje. Vieta ties Melnrage yra pati palankiausia ir aplinkosaugine prasme. Nei pakrantėje į šiaurę, nei jūroje ties Melnrage nėra jokių saugotinų rezervatų teritorijų. Artimiausias rezervatas yra pakankamai toli esanti 120 ha Olando Kepurės rezervatas. Dar toliau už jo yra 132 ha Nemirsetos ir 795 ha Šaipių kraštovaizdžio rezervatai.
Prie Būtingės aplinkosaugos prasme vieta gerokai sudėtingesnė. Prie Latvijos sienos apie 1 kilometrą nuo jūros pakrantės yra 38,8 ha Būtingės ornitologinis rezervatas. Dar toliau jau Latvijos teritorijoje prasideda 51778 ha Papės rezervatas - jūros ir žemės gyvūnų bei paukščių saugoma teritorija „Natūra-2000“. Dėl šių teritorijų būtų neįmanoma su Latvija suderinti Būtingės išorinio uosto statybos projekto. O jis pagal ES teisę turėtų būti derinamas su kaimynine šalimi. Turėdama argumentų derinti šį projektą Latviją nenorėtų ir dėl savo uostų. Nereikia užmiršti ir tai, kad Latvijos Seimas iki šiol nėra ratifikavęs Lietuvos ir Latvijos sutarties dėl jūros sienos.
Vienintelis argumentas prieš išorinio uosto statybą ties Melnrage - per arti esantys žmonės. Bet tame pat Havre matėme beveik uosto teritorijoje šalia konteinerių terminalo gyvenančius žmones. Konteineriai neteršia aplinkos.
Bet jei prancūzai statydami išorinį uostą dėl paukščių išleido dešimtis milijonų, statydami išorinį Klaipėdoje mes neturėtume smulkintis dėl žmonių saugumo.
Kur bebūtų statomas išorinis uostas - Lietuvoje, Belgijoje ar Prancūzijoje jis daro didesnę ar mažesnę įtaką aplinkai. Bet ta įtaka gali būti reguliuojama papildomomis kompensacinėmis priemonėmis. Šiandien yra klausimas - kas geriau: pajūris su išoriniu uostu ir, tarkim, bunomis, bet be išplovimo ar pajūris be išorinio uosto, be bunų, bet su nuolatiniu paplūdimių maitinimu smėliu. Tas smėlio pylimas nėra toks jau geras reiškinys, nes kenkia žvejybai sudrumsdamas vandenį ir išbaidydamas žuvis, keičia natūralią žuvų maitinimosi aplinką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...