Krizės pranašai aktyvėja

Kasdien vis gausesnis būrys ekspertų tikina, kad JAV prasidėjusi paskolų rinkos krizė persikels ir į Senąjį žemyną, o Europos centrinį banką (ECB) privers atsisakyti planų dar kartą didinti palūkanų normą.

Tempas lėtėja

Pastaraisiais metais kilusi palūkanų norma po įvykių JAV ir viso pasaulio finansų rinkose ekspertus privertė suklusti: ar palūkanų normos didinimas nenubloškė pasaulio ekonomikos iš augimo į nuosmukio periodą?

Įvairių šalių analitikai kol kas padėties nedramatizuoja, mat pasaulio pramonės rodikliai, kurie nurodo ekonomikos „sveikatą“, gana geri. „Jei pramonė ir gamyba galės toliau sėkmingai veikti, tai reiškia, kad nebus drastiškai mažinamas darbo vietų skaičius, nemažės įmonių ir gyventojų pajamos“, – skelbia „Danske Bank“ analitikai.

Tačiau naujausi duomenys neguodžia. Rugsėjį Europos pramonės gamyba augo lėčiausiai per beveik dvejus metus. Šį procesą lemia stiprėjantis euras, rekordinės naftos kainos ir nestabili padėtis kredito rinkose.

Pasiekė Rusiją

Po įvykių JAV, sukrėtusių viso pasaulio finansų rinkas, kai kurie Rusijos bankai nutarė iki spalio nebedalyti kreditų. Šį mėnesį jie prašo naujos finansinės injekcijos iš centrinio banko. Ji esą turėtų išgelbėti Rusijos komercinius bankus nuo likvidumo krizės. Skelbiama, kad Rusijos centrinis bankas spalį kasdien yra pasirengęs bankams pasiūlyti skolon po 300–400 mlrd. rublių (30–40 mlrd. litų). Rugpjūtį centrinis bankas suteikė 270 mlrd. rublių skolų.

Apie tai, kad Rusijai gali grėsti nauja finansų krizė, anksčiau šiais metais buvo prasitaręs buvęs finansų ministras, dabar vicepremjeras Aleksejus Kudrinas. Jo teigimu, energetikos kompanijos turi milžiniškų skolų, kurių nepajėgtų grąžinti devalvavus rublį.

Grasina Rytų Europai

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausiasis ekonomistas Erikas Berglöfas mano, kad Rytų Europos šalys kol kas atlaikė neramumus finansų rinkose, tačiau padarinių neišvengs.

„Esame tikri, kad krizė Vakaruose bus rimta, o tai reiškia, kad ji neabejotinai turės įtakos mūsų šalims“, – dienraštis „The Financial Times“ citavo ekonomistą.

Jo teigimu, ši krizė turės du padarinius – trumpalaikes likvidumo problemas ir ilgalaikį skolinimosi kainų augimą. Dėl to Rytų Europos šalių ekonomika lėtės, nes iki šiol plėtrą daugiausia skatino skolinimasis ir vartojimas.

ECB apsigalvos?

Naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad, ekonomistų manymu, ECB gali pakeisti savo planus ir pasekti JAV centrinio banko pavyzdžiu – jau artimiausiu metu pradėti mažinti palūkanų normą.

ECB savo sprendimą dėl palūkanų normos didinimo turėtų paskelbti šį ketvirtadienį. Rugsėjį banko prezidentas Jeanas Claude Trichet pareiškė, kad palūkanos nedidinamos, nes laukiama duomenų apie rugpjūčio finansų sektoriaus neramumų įtaką ekonomikai. Ekonomistai vieningai sutaria, kad palūkanos nebus pakeistos ir šį kartą.

JAV bazinė palūkanų norma šiuo metu siekia 4,75 proc., Europoje – 4 proc.