Taip jis kalbėjo po susitikimo su EIB prezidente Nadia Calvino, antradienį pranešė Finansų ministerija.
„Esame dėkingi EIB už visapusišką pagalbą vystant Rūdninkų karinio miestelio projektą ir tikimės tokios pat paramos įgyvendinant Kairių bei kitus gynybos projektus. Tai stiprina ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos saugumą“, – pranešime cituojamas K. Vaitiekūnas.
Pasak ministerijos, susitikimo metu K. Vaitiekūnas padėkojo EIB prezidentei už banko bendradarbiavimą investuojant į esminius – aplinkosaugos, infrastruktūros, inovacijų ir gynybos – sektorius.
K. Vaitiekūno teigimu, didelės ir ilgalaikės Lietuvos investicijos į gynybą riboja valstybės fiskalinę erdvę kitoms strateginėms sritims, todėl Lietuva siekia, kad nacionalinis plėtros bankas ILTE veiktų ne greta, o kartu su EIB grupe, pereinant nuo pavienių projektų prie sisteminio bendro finansavimo modelio, apimančio bendrus projektus, įskaitant viešojo ir privataus sektorių partnerystes.
„Lietuva susiduria su nuolatinėmis saugumo grėsmėmis, kurios reikalauja atsparių ir geopolitinę realybę atitinkančių finansavimo sprendimų. Atsižvelgdama į tai, Lietuva mato ILTE strateginės partnerystės su Europos investicijų banko grupe svarbą“, – teigė ministras.
Jis pakvietė EIB ekspertus prisidėti prie neseniai ILTE įsteigto konsultacijų centro „ILTE Advisory Hub“ veiklos, kuris padeda viešojo ir privataus sektorių subjektams rengti aukštos kokybės, finansiškai tvarius projektus.
Taip pat aptartos galimybės ILTE aktyviau įtraukti į bendrai su EIB vystomus Lietuvos projektus.
„Toks požiūris leistų efektyviau mobilizuoti kapitalą, dalytis rizika ir užtikrinti spartesnį strateginių projektų įgyvendinimą Lietuvoje, taip stiprinant ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono ekonominį atsparumą“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Susitikimo metu taip pat diskutuota apie tolesnę paramą Ukrainai, Lietuvos gynybos pramonės galimybes bei pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį.
Nuo 1994 metų, kai EIB pradėjo veikti Lietuvoje, šis bankas jau yra investavęs daugiau nei 5 mlrd. eurų, pernai gynybos projektams buvo skirtas milijardas eurų.
K. Vaitiekūnas antradienį taip pat susitiko su Liuksemburgo kolego Gillesu Rothu.
Pranešama, kad ministrai aptarė šalių ekonominę situaciją ir pastangas didinti gynybos finansavimą, kalbėjo apie tolesnę paramą Ukrainai bei diskutavo apie Taupymo ir investicijų sąjungos (SIU) iniciatyvos svarbą didinant ES konkurencingumą.
„SIU iniciatyvą apimančios priemonės padės užtikrinti, kad kapitalas būtų efektyviai nukreipiamas į strategiškai svarbias, inovatyvias ir produktyvias investicijas. Tai itin dera su ilgalaike Lietuvos strategija ir ypač aktualu šiais neramiais laikais didinant visos Europos Sąjungos atsparumą“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Ministras pritarė siūlymui, kad siekiant pagrindinio šios iniciatyvos tikslo – kurti efektyvesnes ES kapitalo rinkas realiai ekonomikai finansuoti, reikia pašalinti tarpvalstybines kapitalo srautų kliūtis, didinti priežiūros efektyvumą, sumažinti nereikalingą administracinę naštą ir supaprastinti reglamentavimą, tačiau pabrėžė, kad pereinant prie labiau centralizuoto ES lygmens priežiūros modelio, svarbu užtikrinti aiškią pridėtinę vertę, kuri nusvertų sąnaudas.
Susitikimo metu ministrai aptarė gruodžio viduryje Europos Vadovų Tarybos pasiektą susitarimą suteikti Ukrainai ES biudžetu paremtą 90 mlrd. eurų paskolą bei būtinybę kuo greičiau jį įgyvendinti.
Susitikime K. Vaitiekūnas taip pat paprašė G. Roth paramos Lietuvos pateiktai Rimanto Šadžiaus kandidatūrai į Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko pavaduotojo ir vykdomosios valdybos nario postą.
Kaip rašė BNS, pasak K. Vaitiekūno, ECB valdyboje iki šiol nebuvo atstovų iš 2004-aisiais ir vėliau prie ES prisijungusių šalių, o R. Šadžiaus patirtis „yra neįkainojama ir verta būti panaudota Europos mastu“.
Naujausi komentarai